Kai siaučia lašišų karštinė...

Ketvirtadienis, 10 Spalis 2013 20:30

Parašė Martynas Mikelionis

Kai aplink siaučia lašišų karštinė, dauguma kitų vandens telkinių lyg apmiršta. Didesnio žvejų antplūdžio sulaukia gal tik Kauno marios ir didieji ežerai, na o nedideli tvenkiniai ar ežerėliai privilioja vos vieną kitą žveją. Dauguma jų nusitaikę į lydekas, o štai sterkus gaudo tik vienetai.

Kaip ir kiekvieną rudenį, stengiuosi aplankyti vieną pietvakarių Lietuvoje esantį telkinį, kuriame nežiūrint į didelius brakonieriavimo mastus dar galima suvilioti vieną kitą gražią žuvį. Giliausioje tvenkinio vietoje yra keletas išraiškingesnių šlaitelių su kietu dugnu, kur rudeniop susirenka žiemoti sterkai. Vasarą jie išsiskirstę po visą telkinį ir juos sugundyti būna didelė problema, tad efektyviausia jų žūklė yra rudenį.

Žūklę pradėjome tik apie 12 valandą dienos. Ir jau pirmame sustojime sulaukiame kibimų, tačiau žuvys vos prisiliečia prie masalo ir pakirsti nepavyksta. Kaitaliojame guminukus, vietas ir po gerų dviejų valandų darbo, po tvirto kibimo kolega ištraukia apie du kilogramus sveriantį gražuolį ant Berkley Ripple Shad guminuko. Pasidžiaugiame, tačiau per sekančias dvi valandas kibimų taip ir nesulaukiame.

Atėjo eilė ir man. Per pusvalandį ištraukiu du sterkus ant Keitech Easy Shiner. Vieną iš kart paleidžiame – jam dar augt ir augt. Ne užilgo ir kolega ištraukia ant Berkley. Įdomiausia tai, kad visi sukibo gero pusvalandžio bėgyje prieš tai nuodugniai patikrintoje vietoje.

Rudeninės dienos baisiai trumpos, atrodo tik pradėjom žūklę, o jau saulė slepiasi už horizonto. Prietemoje dar bandome suvilioti kokį „gelmių vilką“ tačiau bergždžiai. Kibimų daugiau nesulaukiame. Pakuojamės daiktus ir namo. Priešakį  dar geras šimtas kilometrų.

Marčiaus blogas