Savo malonumui,

Šeštadienis, 03 Kovas 2012 22:57

Parašė Martynas Mikelionis

Va taip ir prabėga ta žiema - greitai ir nepastebimai. Žūklę matai tik per varžybas ir per treniruotes, o kada pagaudyti savo malonumui? Neteigiu, kad dalyvavimas poledinės žūklės varžybose neteikia jokio malonumo - teikia ir didelį, tačiau tai kas kita. O štai kartais norisi gaudyti ten kur kimba didelės žuvys, kur nėra sektoriaus ribas žyminčių kuoliukų ir kur gali trumpam susibėgti su kolegomis aptarti kibimo niuansus. Čia ekečių nereikia žymėti vėliavėlėmis, nėra jokių įspėjimų ir diskvalifikavimų.

Tokioje žūklėje buvau šiandien, nesusigundžiau kolegų siūlymais važiuoti į dar vienas varžybas o nusprendžiau dar kartą aplankyti Kauno marias. Vietą pasirinkome kitą nei gaudėme prieš kelias savaites - atstumas tas pats, tačiau naujos vietos traukte traukia. Taigi pasirinkome Samylų piliakalnio aikštelę.

Iš automobilio išlipome jau gerokai prašvitus, be mūsų stovėjo dar bent 5 automobiliai - tačiau tikėjomės daugiau. Tolumoje jau matėsi žvejų figūrėlės susispietę į nemažą būrelį - traukiame tenai. Tik užlipę ant ledo apsidairome akimis ieškodami paminklo D. Kedžiui - balta statula savo vietoje. Ledas slidus, tačiau nesinori gaišti laiko "kačių" uždėjimui ir slidinėdami po truputį stumiamės į priekį.
Pirmos eketės tuščios - nematyti ir gaudančių "kolhoze". Dar geros 4 eketės ir sprindinis ešeriukas pakimba kitame valo gale. Tokių per visą dieną daugiau nepagavau. Patikrinu dar kelias eketes arčiau žvejų grupelės ir pagaliau pajuntu solidesnį pasipriešinimą ant valo. Truputis pasitampymo ir gerus 200 gramų sveriantis dryžuotis užima savo vietą laimikio krepšyje.

Kita eketė taip pat padovanoja kiek mažesnį ešeriuką. 0,08mm valas tvarkosi puikiai, 3 milimetrų auksinę avižėlę jau ragauja kiekvienoje eketėje. Truputis trūklių šėryklėle ant dugno ir tikrinu sekančias eketes. Kimba. Nesakau, kad labai intensyviai tačiau beveik kiekvienoje eketėje, arba bent jau kas antroje sulaukiu kibimo. Ešeriai visi tinkami - nuo 100 gramų. Po gero pusvalandžio apsidairius suprantu, kad kimba tik man vienam ir čia buvęs "kolhozas" keičia savo dislokacijos vietą pasitraukdamas apie 300 metrų arčiau vagos krašto.

Aš vis dar gaudau - tvarkingai, karts nuo karto pašerdamas tikrinu savo ekečių eilę. Ištraukiu vieną kitą ešerį, susibėgame su kolegomis aptarti kibimo, atsigerti arbatos ar ko stipresnio. Kibimui aprimus aplankau už kelių šimtų metrų įsikūrusį kolegą - jam kimba daug prasčiau - grįžtu atgal ir vėl sulaukiu kibimų.

Įdienojus kibimai tampa vis atsargesni, ešeriai tik pučia į avižą, tačiau kantrybė nugali ir laimikis nenumaldomai auga. Nors dauguma keikia prastą kibimą. Šiandien triumfavo plonas valas, nedidelė avižėlė, neužsisėdėjimas prie vienos eketės.

Viskas kada nors turi baigtis, taip baigiasi ir mūsų žūklė - pavargę, vėjo nugairintais veidais tačiau laimingi traukiame kranto link. Kai kas važinėja automobiliais tačiau tas kilometras - tikrai nėra atstumas kurio negalima nueiti, nereikia rizikuoti nei gyvybe, nei bauda o apie ekologinius reikalus net neužsiminsiu.
Taigi tokia žūklė kauno mariose šiuo metu, jei vyksite - nepamirškite paprastos "balalaikos", plono valo ir pačių mažiausių avižėlių.

Marciaus blogas

Name:	*
Prisijungimo vardas:	*
El. paštas:	*
Slaptažodis:	*
Pakartokite slaptažodį:	*
Laukai pažymėti (*) yra privalomi.