Orai Vilnius

Puolimas - geriausia gynyba

zenklas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė keli straipsniai, kuriuose teigiama apie brakonierių ir  aplinkosaugininkų ryšius, kuriuos dar dangsto ir policija.

 

Paskaičius dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnį „Brakonierius dangsto gamtos apsaugos pareigūnai?“ susidaro įspūdis, kad tai asmenų, patekusių į nemalonią situaciją, apgalvota ir taikli gynyba. Straipsnyje autorius teigia, kad aplinkosaugininkai bendradarbiauja su brakonieriais ir kartu pasakoja savo įvykių versiją, nutylėdamas tam tikras aplinkybes.

Kauno mariose yra leidžiama žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką ir nustatytus žvejybos limitus bei kvotas. Šiuo metu versline žvejyba Kauno mariose verčiasi penki žuvų išteklių naudotojai, kurie žvejybos tinklus stato jiems priskirtuose plotuose. Dažni atvejai, kai Kauno mariose motoriniai laivai įsipainioja į žvejų verslininkų tinklus. Plaukiojimo priemonėmis, kuriose yra stacionarūs varikliai, įsipainiojus į tinklus, be pašalinės pagalbos išsivaduoti nepavyksta. Norint motorinę valtį išpainioti, sugadinama apie 1-2 metrai tinklo. O kaip gi buvo 2012 m. rugsėjo 4 d. motoriniai valčiai įsipainiojus į tinklus? Žvejai verslininkai nurodė, kad tinklo buvo išpjauta apie 100 metrų.

Prie vandens telkinio žvejai verslininkai būna ištisomis paromis, saugodami žvejybinius tinklus ir turėdami paruoštus plaukimui savo laivus. Kai Kauno mariose nebudi aplinkosaugininkai ir tuo metu gavus pranešimą apie motorinės valties įsipainiojimą į tinklus, suteikti skubią pagalbą žmonėms, patekusiems į bėdą, prašoma arčiausiai įvykio vietos esančių žvejų verslininkų. Perskaičius minėtą straipsnį susidaro nuomonė, kad vandens telkinyje žmogui papuolus į nelaimę,  valties sraigtui įsipainiojus į tinklus, gelbėjimas turi būti jo paties reikalas. Jeigu padėsi – gali būti apkaltintas korupciniais ryšiais.

Straipsnyje nurodoma, kad tinklai, į kuriuos įsivėlė kauniečių valties sraigtas, nebuvo paženklinti. Straipsnio autorius pamiršo ar nenorėjo paminėti, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno marias ties Biliūno ir Monikos įlankomis aplinkosaugininkai stebėjo nuo 19.00 val. iki 20.45 val. Minimoje vietoje žvejų verslininkų tinklų statymas aplinkosaugininkų buvo stebimas nuo kranto ir buvo matyti, kad tinklai pastatyti pagal keliamus reikalavimus - tinklų galuose buvo plūdurai su vėliavėlėmis. Žvejų verslininkų tinklai buvo statomi apie 1 km nuo farvaterio (laivybinis vandens kelias vandens telkinyje pažymėtas plūdurais). Taip pat aplinkosaugininkai matė, kaip į Kauno marias buvo nuleista šviesios spalvos motorinė valtis, kuria du asmenys pramogavo - plaukiojo Kauno marių Biliūno ir Monikos įlankose. Žvejai verslininkai taip pat teigė, jog matė pramogaujančių asmenų motorinę valtį. Taigi, ir valtyje buvę asmenys turėjo matyti žvejus verslininkus ir jų statomus tinklus. Tenka pastebėti, kad nuolatinėje kovoje dėl didesnės žuvies, dėl galimybės pramogauti ar užsiimti verslu žvejai mėgėjai, žvejai verslininkai ir vandens transporto mylėtojai ne visada būna sąžiningi ir linkę geranoriškai spręsti problemas. Tiek aplinkosaugininkai, tiek ir policijos pareigūnai priversti spręsti šių asmenų konfliktus.

Dėl 2012 m. rugsėjo 4 d. padarytos žalos žvejų verslininkų turtui ir saugios laivybos galimų pažeidimų šiuo metu vyksta tyrimai policijos ir Lietuvos saugios laivybos administracijos tarnybose. Kodėl pramogavusių asmenų motorinė valtis įsipainiojo į žvejų verslininkų tinklus, kas  ir kodėl supjaustė žvejų verslininkų tinklus turės aiškintis policija.

Susiklosčius tokiai situacijai tenka apgailestauti ir dėl pasikeitusių laivavedžių mokymų. Anksčiau laivavedžiai būdavo supažindinami su tinklinių įrankių žymėjimu ir praplaukimo pro juos tvarka. Šiuo metu laivavedžio mokymuose tinklų žymėjimas, jų statymas, praplaukimo pro juos tvarka nenagrinėjami. Dabar jau pastebima, kad laivavedžiai dažnai nelabai supranta šiuos žvejybinių tinklų žymėjimus ir dėl patirties ar žinių stokos motorinės valtys įsipainioja į žvejybinius įrankius.

Aplinkosaugos ir policijos pareigūnai niekada nepateisina brakonierių veiklos ir jų nedangsto. Pažeidėjai nėra patenkinti aplinkosaugininkų intensyviai vykdomais gyvosios gamtos apsaugos kontrolės reidais ir už nustatytus pažeidimus skirtomis baudomis. Štai šiek tiek statistikos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje valstybinę gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdo 6 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie dirba atsakingai, sąžiningai, dažnai ir po darbo valandų. Per 2012 metų pirmą pusmetį pareigūnai išaiškino 343 įvairius gyvosios gamtos išteklių naudojimo pažeidimus, iš jų 61 medžioklės taisyklių pažeidimą ir 274 žvejybos taisyklių pažeidimus. Iki šių metų rugsėjo mėnesio gyvosios gamtos apsaugos kontrolės pareigūnai nustatė ir išaiškino net 156 šiurkščius pažeidimus: 8 medžioklės taisyklių pažeidimus ir 148 žvejybos taisyklių pažeidimus.

Kauno mariose žvejai verslininkai yra kontroliuojami Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, Kaišiadorių rajono ir Kauno rajono agentūrų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų. Be to, netikėtus reidus rengia ir kitų regionų aplinkos apsaugos departamentų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos. Kauno mariose verslinę žvejybą vykdančios 5 įmonės nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. patikrintos 20 kartų, iš jų 13 kartų buvo tikrinta verslinė žvejyba įmonė, į kurios tinklus įsipainiojo kauniečiai. Patikrinimų metu nustatyti 8 verslinės žvejybos taisyklių pažeidimai.

 

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas

viso 0 nariai dabar klube
Prisijunkite su facebook
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Svetainių kūrimas Via leaurea