Kas kur kimba 2011-12-22

Ketvirtadienis, 22 Gruodis 2011 22:20

Parašė Paulius Banys

Na ką, žiema jau įsibėgėja (kelendoriškai), tačiau pažvelgus pro langą iki jos toli gražu... Gaila, tačiau nieko nepadarysi, orų neužsakysi. Kažkas jau pajuokavo, jog šių metų biudžete žiemai pinigų neskirta. Ir tiksliai pataikyta. Tik gaila, jog ir žuvys jaučia biudžeto stygių ir visiškai nėra nusiteikusios kibti.

Panevėžio apskrityje vyrai vis dar nenuleidžia rankų, nors kaikuriomis dienomis atrodo, jog geriau būtų šiltai namie tvarkytis savo įrankius. Šuojos užtvankoje kabinėjasi lydekos. Nedidelės, iki kilogramo, kilogramas. Ir šiuo atveju dirba guma, baltas, juoda nugara ir raudonais akcentais guminukas. Įdomu tai, jog lydekos visiškai ignoruoja gyvus masalus, t.y skritulius ar palaidines meškeres. Vienas kitas lydekiokas pakliūna ir Dubulių tvenkinyje, bet iš ten išsamesnės informacijos gauti nepavyko. Kartais kimba, ir tiek. Nevėžyje žūklė sudėtingoka, nes vanduo vis dar ne savo standartinėje būsenoje.

Smiltynėje vis dar kimba stintos. Ir pagauna žvejai kartais visai neblogai. Svarbu tai, jog pagauna daugiau tie meškeriotojai, kurie naudoja ilgesnes sistemėles, plonesnius valus, gerą apšvietimą. Kibimas nėra labai agresyvus. Kuo meškerės galūnė jautresnė, tuo geriau, nes galūnėlės supurtymas būna gan ramus ir ne ilgas. Nespėjai pakirst, ir viso gero. Nuo pietų iki paskutinio kelto kai kurie pagauna 100, kiti virš 100 stintų. Pasitaiko ir viena kita plekšnė, o pačios stintos ne itin didelės, standartinės.

Nemune, ties Balbieriškiu taip pat kabinėjasi lydekos. Nestambios, iki kilogramo. Kibimai labai neaktyvūs, guminuko neapžioja tiek, kad pasikirstų ant kabliuko. Dažnas atvejis, kai lydeka tik įsikanda guminuko uodegą ir leidžiasi tempiama kaip pagalys, o palei kranta masalą paleidžia. Masalo spalva taip pat standartinė, daugelio žvejų vadinama universali balta su juoda nugara.

Kiti žvejai bandė žvejoti žemupyje, bat tesulaukė iš lydekų tik trijų pirštų kombinacijos. Ramu.

Baltijos jūra. Kas išplaukia, tas pagauna vieną kitą menkę. Tik paskutiniomis dienomis vyraujantis rūkas sutabdo išplaukimą. Tiesiog neišleidžia laivų išplaukt. Vieni plaukia į sąvartyną, kiti gaudo inkarinėje, tačiau rezultatas visų būna panašus, apie 10 menkių vienam žvejui. Pasitaiko ir gan neblogų, siekančių ir 5 kilogramus. Masalas, žinoma, pilkeris. Pagrinde sidabro spalvos, o papildomos sistemėlės sudirba nevienodai. Kartais padeda, kartais tiesiog kabo kad kabėtų.

Vilniaus apskrityje žvejai kažkodėl tyli, jokių žinių iš jų. Vienas kitas nuo Trakų pusės kažką lygtais pagavo, lygtais kimba, tačiau kiti žvejai niekuom pasigirti negali, tad ir neaišku. Matyt, kur valdžia sėdi, ten žuvys ir pasyviausios.

Šiaulių apskrityje situacija mažai pasikeitusi nuo praitos savaitės. Panašiai kaip ir visoje Lietuvoje. Tiek, kad Šušvėje vis dar dirba gan ryškūs, spalvoti guminukai. Ir lydekos laikosi ne gilumoje, o netoli kranto. Tačiau nedidelės, taip pat iki kilograminės. Beje, priekrantės zonoje besilaikančios lydekos mielai susigundo rapalos minnow spoon masaliuku. Talkšos ežeras užmigęs, visiškai ramus. Kairių tvenkinyje taip pat visiškas štilis.

Reziumė būtų toks, jog esant tokiems orams ir žuvų neaktyvumui, mažas kas žvejoja, mažai ką ir pasakyti gali. Kas gali, tas važiuoja gaudyti stintų, o kiti žvejai mieliau renkasi šiltus namus ir ruošia įrankius žieminei žūklei. Juk ledas vistiek bus, anksčiau ar vėliau.. Būkime optimistais.

Paulius Banys