Dauguma pokyčių – į gera

Pirmadienis, 05 Lapkritis 2012 06:27

Parašė ŽvejOK

Lietuvos Respublikos Seimas išliko principingas – antrą kartą beveik vienbalsiai nubalsavo už naują mėgėjų žūklę reguliuojantį įstatymą, atmesdamas Prezidentės veto. Prezidentė antrą sykį šio įstatymo nevetavo, taigi naujasis įstatymas įsigalios praėjus trims mėnesiams po jo paskelbimo „Valstybės žiniose“.

Redakcijos duomenimis, naujasis įstatymas pradės veikti š. m. gruodžio 20 dieną.

Kas gi, priėmus šį įstatymą, keičiasi?

Visų pirma, džiugi žinia tiems, kurie mėgsta žvejoti upėse, – įstatymui įsigaliojus, upės nebebus nuomojamos, todėl visose jose galios bendras valstybinis leidimas – meškeriotojo bilietas, kurį nesunkiai galima įsigyti internetu, „Perlo“ terminaluose ir kitais būdais. Tie, kurie neturi meškeriotojo bilieto, bet turi LMŽD, Merkio klubo ar kitų nuomininkų išduotą ilgalaikį leidimą žvejoti kurioje nors upėje ar jos atkarpoje, galės joje žvejoti be meškeriotojo bilieto, kol pasibaigs jo galiojimo terminas, tačiau ne ilgiau kaip iki 2013 m. kovo 31 d. Vilmantas Graičiūnas, AM Gamtos apsaugos departamento gamtos išteklių skyriaus vedėjas, minėjo, kad ministerijoje bus svarstoma galimybė leisti šiems leidimams galioti ir ilgiau, iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau toks nutarimas šiandien dar nepriimtas.

Valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir vaikai iki 16 metų, kaip ir anksčiau, neišnuomotuose vandens telkiniuose galės žvejoti nemokamai, tačiau norėdami žvejoti išnuomotuose vandens telkiniuose valstybės socialiniai pensininkai ir vaikai nuo 14 iki 16 metų privalės įsigyti leidimus, tiesa, jiems galios 50 proc. dydžio nuolaida. Ši nuolaida jiems taip pat privalo būti taikoma išnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose vykdoma limituota (seniau vadinta licencine) žvejyba. Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad naujame įstatyme buvo pakeista sąvoka „asmenys, vyresni kaip 62 metų“ į sąvoką „valstybinio socialinio draudimo pensininkai“. Kadangi amžius, kuriam suėjus žmogus išleidžiamas į pensiją, didėja, tai reiškia, kad ir lengvatos galioja nuo tos datos, kada asmuo išėjo į pensiją, o ne nuo 62 metų, kaip buvo iki šiol.

Didelis, mano akimis, naujojo įstatymo laimėjimas – kad nuo šiol žvejai mėgėjai, susiruošę žvejoti ežere, turi teisę „nekliudomi patekti į vandens telkinio apsauginę zoną ir joje būti“. Tai reiškia, kad jie galės kirsti privačios teritorijos ribas, bandydami patekti prie vandens telkinio. Privačios teritorijos savininkas negali to uždrausti, nes pagal įstatymus privalo nekliudyti asmenims, kurie turi teisę patekti į vandens apsauginę juostą. Nuo šiol tokių asmenų sąraše bus ir meškeriotojai. Aišku, kaip prognozuoja ponas Vilmantas, žinant savininkų požiūrį į savo teritoriją, nesusipratimų ir ginčytinų situacijų tikriausiai bus nemažai, bet nuo šiol žvejai įgyja kur kas daugiau teisių ir gali drąsiau elgtis – įstatymai jų pusėje.

Naujasis įstatymas uždraudė pardavinėti žuvį, net jei ji buvo pagauta mėgėjų įrankiais nepažeidžiant įstatymų. Todėl nuo šiol galėsime gaudyti žuvį tik savo ar artimųjų stalui, galų gale, esant norui, ją padovanoti – parduoti neturime teisės.

Taip pat naujasis įstatymas nutraukė iki šiol buvusią laisvą prekybą tinklais. Nuo įstatymo įsigaliojimo datos tinklus galės įsigyti žvejai verslininkai, tinklai privalės būti pažymėti ir juos pardavinės tik Aplinkos ministerijos leidimus turintys ir tikslią apskaitą vykdantys prekybininkai. Bent jau taip turėtų būti – naujoji tinklų prekybos tvarka dar tik kuriama.

Dar viena naujiena, įsigaliojusi nuo š. m. rugsėjo 29 dienos, – praktiškai dvigubėja baudos brakonieriams. Anksčiau aplinkosaugininkai, pagavę asmenį su neleistinu žūklės įrankiu, pavyzdžiui, tinklu prie vandens, – galėdavo jį nubausti nuo 100 iki 400 litų bauda, o dabar 200–700 Lt. O jei tas įrankis įmerktas vandenin – buvusi 200–700 litų nuobauda didėja nuo 400 iki 1000 litų, neįskaitant pagautos žuvies. Brakonieriams, naudojantiems elektros srovę, sprogstamąsias ar nuodingąsias medžiagas, grės 10 tūkst. litų bauda ir žalos gamtai padengimas.

Žvejojant ichtiologiniame draustinyje baudos visiems, tarp jų ir žvejams mėgėjams, gali būti 3 kartus didesnės.

Vienas iš neigiamų dalykų – šiame įstatyme nebeliko nuostatos, jog Kauno mariose nuo 2013 metų sausio 1 dienos yra visiškai draudžiama verslinė žūklė. Jei ši nuostata įstatyme būtų išlikusi – galėtume būti ramūs, kad žvejai verslininkai tikrai visam laikui iš šio vandens telkinio išsidangins su visais savo tinklais. Dabar šį dalyką garantuoja tik Aplinkos ministro įsakymas, kuris po rinkimų, pasikeitus Vyriausybei, galėtų būti atšauktas, jei, žinoma, to norėtų naujasis ministras.

Mano nuomone, dauguma šių pakeitimų yra seniai laukti, džiugu, kad nepaistant visų intrigų, buvusių nomenklatūrinių ir naujųjų lobistų pasipriešinimo, ilgai rengtas įstatymas galų gale mus pasiekė. Sutinku, kad yra jame nemažai tobulintų dalykų, bet kad jis geresnis nei buvusysis mums, meškeriotojams, – bent man abejonių nekyla.

Skaitytojai pastaruoju metu užvertė redakciją savo klausimais apie limituotą šlakių ir lašišų žvejybą. Didžiąją dalį šių klausimų persiunčiau mūsų žurnalo bičiuliui, anksčiau jau minėtam AM Gamtos apsaugos departamento gamtos išteklių skyriaus vedėjui Vilmantui Graičiūnui, kuris mielai į juos atsakė.

– Ar galima nusipirkti meškeriotojo kortelę „Perlo“ terminale?

– „Perlo“ terminale galima įsigyti tik vienintelę meškeriotojo kortelę – žvejybai Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, nes terminalai nėra prisijungę prie ALIS, todėl nėra galimybių kontroliuoti išduodamų meškeriotojo kortelių skaičiaus (upių atkarpose, kuriose nustatytas maksimalus išduodamų meškeriotojų kortelių skaičius), surinkti ataskaitas apie sugautas lašišas ir kt. Artimiausiu metu bus kuriama sistema, kuri leis prisijungti prie ALIS sistemos kitiems žūklės leidimų platintojams – „Perlo“ terminalams, spaudos kioskams, „Maximai“ ir kt.

– Gal yra kitų būdų pirkti meškeriotojo kortelę?

– Šiuo metu yra vienintelis būdas įsigyti kortelę – per ALIS.

– Ar galima per ALIS nupirkti leidimą kitam asmeniui?

– Mėgėjų žūklės leidimus galima įsigyti ir sau asmeniškai, ir bet kam kitam. Svarbu žinoti būsimo leidimo turėtojo duomenis: vardą, pavardę ir asmens kodą. Leidimus (meškeriotojo korteles) limituotai žvejybai galima įsigyti tik savo vardu dėl reikalavimo pateikti vykdytos žvejybos ataskaitą.

– Ar reikia atsispausdinti meškeriotojo kortelę ir turėti ją prie vandens? Jei taip, ar reikia ją pildyti prie vandens pagavus žuvį?

– Atsispausdinti kortelės nebūtina. Pateikti ataskaitą reikia elektroninę – per ALIS. Kol nepateikta praėjusios žvejybos ataskaita, žvejui ALIS neleis išduoti kitos meškeriotojo kortelės.

– Ar reikia pildyti ataskaitą ALIS sistemoje, jei nepagavai žuvies?

– Ataskaitą būtina pildyti, jei ir nepagavai žuvies.

– Kaip aplinkosaugininkai patikrina, ar kortelė galioja (kalbama, kad jie turi stebuklingą įrangą)?

– Aplinkosaugininkai aprūpinti patikros įrenginiais. Ar kortelė galioja, galima patikrinti įvedus žvejo vardą, pavardę ar asmens kodą arba kortelės Nr. (jei žvejys jį atsimena). Jei žvejys turi atsispausdinęs meškeriotojo kortelę, patikra greitesnė – įrenginiu nuskaitomas brūkšninis kodas ir matoma, ar kortelė galioja.