Žuvininkystės tarnyba baigė šių metų žuvų ir vėžių įveisimą valstybiniuose vandens telkiniuose. Lapkričio viduryje įžuvinti paskutiniai - Pakruojo rajono - vandens telkiniai. Į juos įleista daugiau nei 8 tūkstančiai žuvų.Į visus septyniolika Pakruojo rajono vandens telkinius įleista 3 tūkstančiai po 120 gramų sveriančių šiemetinių lydekaičių, 3852 karosiukai, kurių svoris siekia 40 gramų. Telkinių vandenys praturtėjo 1452 dvivasariniais lynais, sveriančiais apie 50-60 gramų. Į vandens telkinius, atsižvelgus į jų savybes, įleisti skirtingi kiekiai žuvų.
Šiais metais Žuvininkystės tarnyba 233 vandens telkiniuose įveisė 29,5 mln. vienetų įvairaus amžiaus žuvų. Tai 3,3 mln. vienetų daugiau, nei buvo planuota. Žuvivaisos tarnybos Žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Poviliūnas informavo, kad žuvys buvo išleistos 142 ežeruose, 55 upėse, 34 tvenkiniuose, Kauno ir Antalieptės mariose.
Šiemet tris kartus daugiau nei planuota įveista paaugintų plačiažnyplių vėžių jauniklių. Vietoj planuotų 2,8 mln. vienetų, vandens telkiniuose išleista 5,8 mln. vienetų paaugintų vėgėlių jauniklių, 177 procentais įvykdytas ir šiųmetinių šamų planas.
Dešimčia tūkstančių vienetų mažiau nei planuota paleista paaugintų lašišų, šimto procentų nesiekia ir paaugintų bei šiųmetukų šlakių paleidimo plano įvykdymas.
Labiausiai šalies vandens telkiniai šiemet praturtėjo seliavos lervutėmis (jų paleista 16 mln. vienetų), paaugintais vėgėlių jaunikliais (5,8 mln. vienetų) ir paaugintų lydekų jaunikliais (4,1 mln. vienetų).
Mažiausiai įleista aštriašnipių eršketų - tūkstantis dvivasarinių ir 3,6 tūkst. vienetų metinukų jauniklių. Šiomis žuvimis praturtinta Šventosios upė Anykščių, Ukmergės ir Jonavos rajonuose. Po poros metų ungurių mėgėjams nereikės važiuoti prie Kuršių marių. Vasaros pabaigoje įvairiuose šalies vandens telkiniuose paleista 440 tūkst. vienetų ungurių mailiaus. Iš viso 2012 metais Žuvininkystės tarnyba savo poskyriuose augino 18 rūšių žuvis.
Šiuo metu toliau vykdoma įvairių rūšių žuvų - sykų, seliavų, vėgėlių - reproduktorių žvejyba natūraliuose vandens telkiniuose ir kai kurių žuvų rūšių - lašišų, šlakių, margųjų upėtakių - ikrų inkubacija uždaras recirkuliacines sistemas turinčiuose poskyriuose.
Vidaus vandenų įžuvinimas yra viena iš priemonių, didinančių žuvų išteklius, tačiau pasaulyje vyrauja įvairios nuomonės dėl įžuvinimo tikslingumo. Lietuvoje oficialūs duomenys apie įžuvinimo darbus yra renkami nuo 1952 metų. Žuvininkystės specialistų ir mokslininkų nuomone, pasiteisino įžuvinimo darbai, susiję su retų ir nykstančių žuvų populiacijų atkūrimu, tačiau, nors ir praėjo beveik 50 metų, dar nėra vieningos nuomonės dėl šių darbų efektyvumo verslinių žuvų rūšių atžvilgiu.
Paruošta pagal Mano ūkis medžiagą.
