Jaunojo karpininko kelias

Trečiadienis, 13 Kovas 2013 07:00

Parašė Remigijus Pupelis

Nenumaldomai artėja diena, kai poledinės žūklės sezoną pakeis atvirasis vandens sezonas. Ir visi žvejai pačiupę kas spiningą, kas plūdinę, kas dugninę ar muselinę meškerę išskubės prie vandens telkinių. O kiek vėliau prie jų prisijungs ir karpių žūklės entuziastai, save vadinantys ,,karpininkais”. Tai žvejų grupė, išskirtinį dėmesį skirianti laukinių karpių žūklei. Pastarojo laiko tendencijos rodo, kad su lyg kiekvienais metais ,,karpininkų” gretos didėja. Ko gero kaip ir kiekviena žūklės rūšis, taip ir laukinių karpių gaudymas turi savo specifiką. Todėl pradedantys ,,karpininkai” į šios žūklės įmantrybių džiungles pirmus žingsnius dažnai daro ne itin teisingus. Šiuo straipsniu pabandysiu aprašyti nuo ko reikėtų pradėti žuvauti laukinį karpį. Aišku tai nebus vienintelis ir nenuginčijamai teisingas kelias, bet tam tikrose vietose jis padės susivokti. Straipsnių, nuo ko pradėti karpių žūklę yra ne vienas ir ne du, bet nė vienas iš jų, mano galva, nepaliečia kertinių dalykų tos tikrosios ,,karpininkų”  sielos .

                             Laukinių karpių žūklė- tai trofėjinių laimikių žūklė, todėl ji tikrai nėra lengva savo sudėtingumu. Tad pirmi klausimai pradedant ,,karpiauti” turėtų būti susiję būtent su šia žuvimi. Tai yra: o kas tas laukinis karpis? Ką aš turiu žinoti apie šią žuvį? O žinoti reikėtų, kad ši žuvis bene didžiausia mūsų gėlųjų vandenų gyventoja po galiūno šamo. Ko gero karpiui dydžiu gali prilygti gėluose vandenyse tik lydeka. Bet pastarąją karpis lengvai nurungtų jėgos estafetėje, nes to paties dydžio karpis yra gerokai stipresnis už lydeką. Taip pat reikėtų žinoti, kad karpiai, kaip ir kitos žuvys – poikiloterminiai (šaltakraujai) gyvūnai. Jų kūno temperatūra priklauso nuo vandens, kuriame jie gyvena, temperatūros. Ichtiologai teigia, kad mūsų žemyne veisiami karpiai yra kilę iš europinio sazano (laukinis karpis) porūšio, gyvenančio Pietiniuose Europos vandenyse. Vadinasi, mūsų karpiai yra šiltą vandenį mėgstančios žuvys. Tai yra– kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo greitesnė jų medžiagų apykaita ir tuo jie aktyvesni. O esant šaltam vandeniui, medžiagų apykaita lėtėja ir žuvys darosi pasyvesnės. O tai turi įtakos jų augimui bei natūraliam dauginimuisi. Ko gero tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko mūsų vandenyse gyvenantys karpiai nepasiekia rekordinių (25-35 kg) dydžių, kaip, kad piečiau esančiose šalyse. Karpiai, kaip ir kitos žuvys, turi temperatūrų diapazoną, kuriame jaučiasi geriausiai. Tai apie 25 laipsnius. Rudenį, vandens temperatūrai krentant, karpių aktyvumas padidėja. Tuo metu žuvis ruošiasi žiemai. Tačiau, anot žvejų, karpiai aktyvūs tik kol vandens temperatūra nukrenta iki 12 laipsnių. Ir pavasarį, vandeniui įšilus iki tų pačių 12 laipsnių, karpiai vėl suaktyvėja. Iš to galime spręsti, kada galima pradėti ir baigti gaudyti šią žuvį. Ir vienas iš pagrindinių dalykų, ką privalo žinoti ,,karpininkas”, kad karpiai mūsų vandenyse natūraliai nesidaugina. Liūdna, bet praktika rodo, toli gražu nevisi jau gaudantys laukinius karpius žvejai tą žino. Todėl matau būtinybę kiek detaliau paaiškinti jauniesiems ,,karpininkams“  šio reiškinio priežastis. Tiksliau būtų sakyti, kad nesidaugina su tam tikromis išimtimis.  To priežastis labai paprasta, mūsų šalies telkinių vandenys pernelyg šalti. Tam, kad šių žuvų nerštas būtų sėkmingas, reikia, kad gegužės mėnesį 6- 8 paras iš eilės, telkinio kuriame neršia karpiai, vandens temperatūra būtų apie 18 laipsnių (parų skaičius priklauso nuo temperatūros svyravimo). Būtent tiek reikia laiko ir šilumos, kad karpiai išnerštų ir iš išnerštų ikrų įšsiristų karpiukai. Ar mūsų šalyje įmanoma, kad gegužę vandens temperatūra būtų aukštesnė nei 18 laipsnių ilgiau nei savaitę? Manau tai pilnai įmanoma. Ir jei taip atsitinka, tai čia ir yra ta išimtis jų natūraliam dauginimuisi. Jei dėka Dievo pavyksta vandeniui įšilti iki reikiamos temperatūros, mažieji karpiukai susiduria su dar viena kliūtimi, kuri yra ko gero lemiama, dėl ko jų nedaugėja mūsų vandenyse.

                             Tai pirmasis peržiemojimas. Teoriją kurią dabar pateiksiu iškėlė Kęstutis Arbačiauskas po stebėjimų savo telkinyje, beje kurią vėliau patvirtino ir detaliau paaiškino, šių žuvų veisimo specialistas. O teorija yra tokia: po sėkmingo neršto pirmamečiai karpiukai neišgyvena pirmosios žiemos telkiniuose, kur gyvena plėšriosios žuvys. Tai yra, atšalus vandeniui karpių mailius sulėtėja dėl sulėtėjusios apykaitos. Todėl ešeriukai, lydekaitės ir visos kitos žuvys besimaitinančios mailiumi, pirmoje eilėje išrenka karpiukus ir karosiukus, tuo tarpu kitų žuvų mailius sugeba pakovoti dėl savo gyvasties.  Ir prie šitos teorijos karpių veisimo specialistas pridėjo, kad pirmametis karpiukas iki žiemojimo, tam kad išgyventų net neturėdamas natūralių priešų, turi užaugti iki 25 gramų (priklauso nuo žiemos gilumo). Kadangi žiemą jis nesimaitina, vadinasi iki žiemos jis turi sukaupti savyje tiek maisto medžiagų atsargų, kad išgyventų per žiemą nesimaitindamas iki pavasario, kitu atveju jo laukia mirtis. Žuvininkystės ūkiuose, kur jie yra maitinami, toli gražu ne visi karpiukai sukaupia reikiamą atsargų kiekį žiemojimui. O ką kalbėti apie natūralioje gamtoje išsiritusį karpiuką, kur maistą jis turi susirasti pats, beje kurio nėra ypatingai daug. O kur dar natūralūs jo priešai plėšrūnai. Todėl brangūs jaunieji ,,karpininkai“, laukinio karpio žudyti nevalia. Jį privalu paleisti atgal į vandens telkinį iš kurio jis buvo pagautas, jei ir ateityje norite gaudyti šias įspūdingas žuvis. Tai pagrindinis ir esminis principas, kurio turi laikytis tikras ,,karpininkas“.

                             Kaip jau supratote, laukinis karpis natūraliai mūsų telkiniuose nesidaugina, todėl gyvena ši žuvis telkiniuose kur kažkada buvo įžuvinta. Todėl istorijos apie šių žuvų įžuvinimą jums padės telkinių paieškoje. Detaliai kaip pažinti telkinį, kuriame gyvena nors vienas karpis, aš nerašysiu. O be to, to detalumo mums ir neprireiks, pradžioje svarbiausia, kad nors vienas karpis telkinyje, kur jūs žuvausite pirmus kartus, dar gyventų. Tai tokį telkinį esu įsitikinęs, kad žino beveik kiekvienas žvejas. Dėl užtikrintumo galiu pasakyti ankščiau ar vėliau karpis išsiduos savo buvimu. Tai galingi jų šuoliai, burbulų krateriai kylantys iš dugno kai jie jį rausia ar dumblo debesys palei dugną po jų rausimo- tai ženklai, kurie pasako, kad karpis ten dar gyvena.

                             Dabar kai turite minimaliai informacijos ką reikėtų žinoti apie karpį prieš pradedant jį gaudyti, galime pakalbėti ir apie karpių žūklei skirtą įrangą, bei laiką. Kaip jau minėjau, tai viena iš didžiausių ir galingiausių gėlavandenių žuvų gyvenančių mūsų vandenyse, todėl karpių žūklei įrankiai taip pat turi būti galingi. Todėl tai ką parašysiu toliau yra labai svarbu įvykdyti pirmose trijose žūklėse- tai padės jums susivokti tam tikruose dalykuose, kas vėliau padės apsisaugoti nuo bereikalingų išlaidų. Nežiūrint į tai, kad laukinių karpių žūklė tikrai nėra pigus malonumas, bet galiu jus 100 procentų patikinti, kad pinigai kuriuos išleisite šiai žūklei nėra pagrindinė ir brangiausia investicija ką jūs turėsite investuoti. Laikas- tai brangiausia investicija, kurio reikia tikrai nemažai skirti norint pagauti ne vieną laukinį karpį. Ir tą laiką jūs turėsite atimti kas iš šeimos, kas iš mylimosios, kas iš studijų, kas iš draugų. Žodžiu laiko, norint pagauti laukinį karpį teks surasti ir skirti, nežiūrint į tai ar jus supras ir palaikys aplinkiniai ir artimi žmonės ar ne. Nes kiek suprantu, pradedantys žvejai susidarę kiek klaidingą nuomonę iš televizijos laidų. Teisingumo dėliai reikėtų paminėti, kad TV laida ,,Vienam gale kablys“ tikrų laukinių karpių žūklę yra rodžiusi gal prieš 15 metų. Todėl kai laidoje vedėjas kalba, kad laukinio karpio gali tekti pralaukti net visą dieną, tai suklaidina žvejus. Nes teisingiau būtų jei sakytų: karpinio kibimo gali tekti laukti net 15 žūklių. Ir galiu jus patikinti, kad nebūtų jokia nuostaba jei to kibimo ir nesulauktumėte ir po 15 žūklių. Patikėkite, karpį sugauti nėra lengva ypač neturint patirties. Todėl į pirmas tris žūkles išvažiuokite 2 parom (48 val), nes ,,karpininkai“ žūklės laiką skaičiuoja paromis o ne valandomis, kaip, kad kiti žvejai. Tai padės jums susivokti, ar jūs galite tiek skirti laiko šiam malonumui. Iš anksto pasakysiu tai, kas jus manau paguos, kad laikas praleistas žūklėje į bendrą gyvenimą neįsiskaičiuoja- žūklėje jūs nesenstate.

                              Na o dabar apie įrangą, kurios prireiks šiose trijose žūklėse. Kiekvienai žūklei nusipirkite ir sujaukinkite po 2 kg baltyminių kukulių. Taip pat kiekvienai žūklei išvirkite po 5 kg sausų kukurūzų (išvirus bus didelis kibiras šutintų kukurūzų). Be to kiekvienai žūklei nusipirkite: po vieną masalinių kukulių bonkutę (kukuliai turi būti plaukiantys POP- UPS), po pakelį kabliukų skirtų gaudyti karpiams. Tai tiek būtų pirkimo kiekvienai žūklei. Aišku masalinių kukulių ir kabliukų jūs kiekvieną žūklę neišnaudosite, bet praktika rodo, kad apytiksliai tiek reikia investuoti po kiekvienos žūklės, kad atstatytumėte prarastų švinų ar kitų žūklei reikalingų smulkmenų kiekį.  Tai užslėpta investicija, kurios prireikia prieš kiekvieną žūklę. Jaunieji žvejai jos nežino, o senbuviai niekad apie ją nešneka, nes tai jiems lyg ir savaime suprantama. Todėl kai kalbama apie įrangos įsigijimą žūklės pradžioje, šių išlaidų niekas neįvertina, tik vėliau paaiškėja, kad jos egzistuoja. Ir tai dažnai tampa dar viena priežastis, dėl kurios ši žūklė metama, jos deramai net nepradėjus.

                             Papildomai visoms trims žūklėms pasikeiskite valą (naudokite 0,3-0,35 monofilamentinį karpių žūklei skirtą valą). Pageidautina, kad užmetus masalą, ritėje dar liktų ne mažiau kaip 30 metrų valo. Čia jei užkibtų karpis ir jūs galėtumėte su juo kiek pakovoti. Be to dar įsigykite pora karpių žūklei skirtų švinų segimo ir kitų, sistemai surišti reikalingų aksesuarų ( www.laukarpis.lt  rasite informacijos apie tai). O kotai ir ritės tiks tai ką jūs turite. Taip, jūs gerai mane supratote, jokių karpinių kotų ar galingų ričių pirkti į pirmas tris žūkles nereikia. Praktika rodo, kad 70 procentų žvejų, pirmąjį savo karpį sugavo vėliau nei trečioje žūklėje (15 procentų iš 70 trečioje, o kiti dar vėliau, duomenys iš apklausos kuri vykdyta www.laukarpis.lt). Todėl akivaizdu, kad skubėti pirkti įrangos nereikia, kol jūs nesusivokėte ar jums ši žūklė bus artima jūsų sielai.

                              Aš manau ir tikiu, kad trys žūklės po 48 valandas yra užtektinai  laiko susivokti, kad karpių žūklė yra žmogaus ir gamtos harmonijos derinys. Per tą laiką tikiu, kad jūs pajusite ir suprasite, kad ,,karpininkas“ tai nėra nei hobis nei profesija nei maisto pasipildymo šaltinis, o kad tai yra gyvenimo būdas. Ir jei po tų trijų žūklių jūs vis dar norėsite sugauti mūsų vandenų galiūną laukinį karpį, tada aš jums sakau, sveiki atvykę į laukinių karpių žūklės pasaulį. Ir grįžus iš trečios žūklės bus pats tas laikas ieškoti specializuotos įrangos karpių žūkliai. Bet visiškai nesvarbu ką jūs benuspręstumėte, būti ar nebūti ,,karpininkais“ viena mus visus padaro tiek geresniais žmonėmis tiek žvejais- tai meilė ir pagarba motulei gamtai. Ką bežvejotumėte, žvejokite taip, kad būtų dėl ko sugrįžti.

laukarpis.lt