Žūklautojų pinigai – automobiliams

Trečiadienis, 20 Kovas 2013 08:47

Parašė Audrė Srėbalienė

Žvejai niršta. Už leidimą žūklauti jų sumokėti pinigai nepateko ten, kur žadėta, – žuvims įveisti. Užtat iš jų lėšų atseikėta tarnybiniams automobiliams išlaikyti ir kažkokiems makrofitų tyrimams. Kokiems – nežino nė pats aplinkos ministras.

Prieš metus žvejai sulaukė naujovių. Nuo 2012-ųjų kovo 30-osios licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę žvejoti valstybiniuose, niekam neišnuomotuose ežeruose bei upėse, jie įsigyja tik elektroniniu būdu.

Žinodami, kad tvarka keisis ir leidimai brangs, žvejai suskubo iki pernykščio kovo prisipirkti senų leidimų. Mat pernai už metus galiojantį meškeriotojo bilietą jie mokėjo 11 litų, o šiemet nuo kovo 31-osios už jį jau klos 50 litų.

Dėl to, kad leidimai pabrango, žvejai smarkiai nepyko. Jiems daug svarbiau, kad valdininkai laikytųsi duoto pažado: už leidimus surinktus pinigus skirti žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti.

Visai pamiršo žuvis?

Tačiau valdžia pasikeitė, tad ir pažadai ištirpo. Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo taryba padalijo 2012 metais sukauptus pinigus.

Tai, ką padarė valdininkai, apstulbino žvejus.

Pirmiausia nė vienas iš jų atstovų nebuvo pakviestas į aplinkos ministro Valentino Mazuronio vadovaujamos tarybos posėdį. Į jį nepateko net pačios ministerijos specialistai. Mat šįmet tarybos sudėtis buvo pakeista, tad joje atsidūrė tik ministerijos viršūnė – trys viceministrai, kancleris, Finansų skyriaus vedėja bei Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorė. Maža to, paskirsčius 2,25 mln. litų, numatytų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, žuvims įveisti valstybiniuose vandens telkiniuose teko vos 350 tūkst. litų. Net 1,66 mln. litų atrėžta tarnybiniams automobiliams išlaikyti, o likę 138 tūkst. litų atseikėti mistiniams makrofitų tyrimams upėse, ežeruose ir Baltijos jūroje. Dar 100 tūkst. litų liko rezerve.

Paskirstė paslapčia

Per sausį ir vasarį žvejai mėgėjai už meškeriotojo bilietus kol kas tesumokėjo 300 tūkstančių litų. Tačiau šiuo metu – pats leidimų pirkimo įkarštis. Mat kovo 30-ąją senieji leidimai žvejoti nustos galioję, tad pats laikas juos atnaujinti.

Planuojama, kad šiemet už meškeriotojo bilietus bus sukaupta apie 4 mln. litų. Tačiau pinigus už juos žvejai kloja kaip niekad nenoriai, nes jaučiasi apkvailinti ir apgauti. „Ministerija paskirstė žvejų sumokėtus pinigus, nepakvietusi nė vieno iš mūsų tarybos narių. Net nepranešė, kad tai darys, nors privalėjo taip pasielgti”, – pykčio neslėpė Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas Antanas Kontautas.

Ištekliai seniai netyrinėti

Žvejų įniršį didina ir tai, kad nė vieno lito nebuvo paskirta žuvų ištekliams didžiuosiuose ežeruose ištirti, nors tokių tyrimų seniai verkiant reikia. „Kiek ir kokių žuvų liko didžiuosiuose ežeruose, pastaruosius dešimt metų niekas net nesidomėjo.

Tai padaryti būtina, kad jas veisiant neatsirastų klaidų. Kažkodėl Aplinkos ministerijai tai nė motais”, – niaukėsi A.Kontautas. Tarnybiniam transportui paskirti 1,6 mln. litų taip pat bado žvejams mėgėjams akis. Anot A.Kontauto, gerai bent tai, jei tie pinigai atiteks aplinkos apsaugos inspektoriams, kurie kontroliuoja ir mėgėjišką, ir verslinę žūklę.

Apie tyrimus nežino net ministras

Valentinas Mazuronis, Aplinkos ministras

„Šiuo metu esame priėmę tik vieną sprendimą: skirti pinigų žuvims įveisti valstybiniuose ežeruose ir upėse. Nei mokslo programoms, nei transportui lėšos dar nėra patvirtintos.

Nė pats nežinau, kokie tie makrofitų tyrimai. Todėl paprašiau, kad man būtų suteikta tiksli informacija apie mokslo tyrimų programas – kam jos reikalingos ir ar išties reikalingos.

Jeigu paaiškės, kad tai naudinga žuvims išsaugoti, ištekliams atkurti, tuomet bus skirta pinigų.

Bet jei tai tebus programos, kad mokslininkai turėtų ką veikti, jei tai tebus burbulas, įsakymo skirti tam pinigų nepasirašysiu.

Tarnybiniam transportui lėšų skyrėme būtent aplinkos inspektoriams. Juk turimų pinigų neužtenka, tad šios lėšos bus išdalytos aplinkos apsaugos departamentams regionuose.”

Lietuvos rytas