Mėnulio fazių įtaka žuvų kibimui

Antradienis, 16 Birželis 2015 05:45

Parašė siaipzvejys

Dėl objektyvumo, norėčiau pareikšti, kad lyg šių dienų daugelio gamtos faktorių įtaka žuvų kibimui nėra išsiaiškinta nei žvejų, nei mokslininkų. Todėl 100 procentų garantuoti, kad mūsų pastebėjimai tikrai veikia negalime.

Mėnulio fazės ne tik įtakoja atoslūgius ir potvynius jūrose ir vandenynuose, bet taip pat daro įtaka žuvų kibimui mūsų mažuose vandens telkiniuose. Kaip veikia – klausimas sudėtingas ir dar ne iki galo išaiškintas. Bet kad veikia, faktas – tai patvirtinta daugelis žvejų mėgėjų, profesionalų ir taip pat  ichtiologai. Pradžioje daugelis žvejų mėgėjų (įskaitant ir mane) į šį faktą žiūrėjo įtariai. Ir į žvejus, kurie skiria didelį dėmesį mėnulio fazių įtakai, žiūrėjau kaip į sodininkes, kurios laukia tinkamos dienos pasodinti daržoves ir gėles.  Bet kai pradėjau rašytis į dienoraštį ir reguliariai gaudyti žuvis vienam ir tam pačiam vandens telkinyje, sutapimai susiję su mėnulio fazėmis pradėjo ryškėti. 

Žinoma galvoja nesidėliojo, kaip mėnulis gali įtakoti žuvų kibimą. Mėnulis juk danguje pasirodo vakare arba naktį ir pasitraukia už horizonto ryte.  Kadangi gaudome žuvis dieną, tai mėnulis kaip ir ne prie ko. Bet mėnulis realiai kabo virš mūsų ir dienos metu, kitaip kaip įvyksta kasmet saulės užtemimai. Ir užtemimai įvyksta tiek ryte, tiek ir dieną, tiek ir vakare.

Remiantis daugelio žvejų patirtimi, galima padaryti keletą išvadų. Pirmiausia mėnulio fazės nevienodai veikia konkrečias žuvų rūšis. Toliau skirtingose vietovėse įtaka skirtinga, bet bendra tendencija panaši. Trečia, kuo telkinys didesnis, tuo kibimo intensyvumus išsilygina. Tai yra upėse ir vandens saugyklose žuvies kibimas stabilesnis, nei mažesniuose telkiniuose.

Mėnulis gali paveikti dviem faktoriais – savo šviesa ir gravitacija. Į šviesą galime neatsižvelgti, kadangi dienos metu saulė permuša, o vėlaus vakaro ar nakties metu kibimo ypatingo padidėjimo ar sumažėjimo  neužfiksuota. Daugelis žuvų rūšių naktį apskritai nesimaitina. Lieka gravitacija, kuri kaip mes žinome, sugeba išjudinti tokias globalias mases, kaip jūrų ir vandenynų vandenys. Mėnulio gravitacija – kolosali jėga.  

Jeigu jūrų žuvys laukia mėnulio, kad galėtų su potvyniu atplaukti į pakrančių ruožą ieškoti maisto, tai kokie gali būti potvyniai mūsų nedideliuose upėse ir ežeruose ? Ichtiologai linkę manyti, kad pas žuvis yra likusi genuose išsaugota atmintis. Visi kilę iš jūrų. Jai pas sausumos gyventojų ši atmintis išsitrynusi, tai žuvims toliau likusioms gyventi vandenyje, ši atmintis išlikusi. Galima tai pavadinti bioritmu. Savas bioritmas yra pas visų gyvų organizmų. Panašiai kaip ir žmogus, vasarą labiau aktyvus ir mažiau skiria laiko miegui ir atvirkščiai žiemą mažiau aktyvus, ilgėjant naktims daugiau miega. Daugeliui mūsų, net laikrodžių rodyklių pervedimas viena valanda daro didelę įtaką, tai ką jau kalbėti apie žuvis, kurios dešimtimis kartų gamtos sąlygoms jautresnės.

Grįžtant prie mėnulio fazių, tai per jaunatį ir pilnatį žuvų kibimas prasčiausias. Geriausios kibimo dienos yra 10 ir 20 mėnulio diena. Mėnulio mėnuo susideda iš  28 dienų.  Yra pastebėta, kad lydekų aktyvumas išauga iškarto po jaunaties ir tęsiasi beveik savaitę ir sekantis laikas, kada vėl išauga jų kibimas antra diena po pilnaties ir tęsiasi penkias dienas.