Kaip išsirinkti gylmatį ?

Penktadienis, 06 Rugsėjis 2013 05:15

Parašė siaipzvejys

Gylmačio (echoloto) veikimo principas - prietaisas  kruopščiai skenuoja  upės arba jūros dugno reljefą, ir priima atgal grįžtantį signalą atsimušusį nuo dugno, žuvų ar kitų objektų esančių po vandeniu.

Kas yra svarbiausia renkantis gylmatį arba dar liaudyje vadinamą echolotą

Iš milžiniško pasirinkimo, kurį mums siūlo įvairiausi gamintojai, mums žvejams dažnai būna, kad labai sunku išsirinkti kurį iš modelių nusipirkti. Todėl akcentuosime tik pačius pagrindinius dalykus į ką reikia atkreipti renkantis įrenginį skirtą žuvies paieškai.

Darbo principas

Ši technologija pagrįsta garso bangomis. Sistema geba nustatyti struktūra, sandarą ir gylį po davikliu tam tikru laipsnių kampu. Daviklis siunčia garso bangą ir nustato atstumą paskaičiuodamas laiką nuo bangos paleidimo iki grįžimo. Grįžtantis signalas padeda "matyti", kas dedasi vandenyje. Procesorius įrengimo apdoroję informaciją ir ją pateikia mums patogiai ekrane. Praktiškai ekrano rezoliucija neturėtų būti mažesnė nei 160 pikselių, normaliai ir pakankamai 300 – 320 pikselių. Gylmatis siųsdamas ir atgal priimdamas signalą apskaičiuoja signalo kelią (greitį)  iki kliūties. Signalo sklidimo greitis po vandeniu yra vienodas 1440 m/s, dėl šios priežasties prietaisas sugeba pakankamai tiksliai apskaičiuoti vandens gylį, dugno reljefą ir plaukiojančio objekto dydį, greitį. Dabartiniai gylmačiai puikiai dirba valčiai judant greičiu nuo 10 iki 80 km per valandą.

Gylmačiai, priklausomai nuo naudojamų daviklių, būna vieno, dviejų, trijų, keturių ir šešių spindulių, arba 3D. Šerdis daviklių – dirbtinis kristalas iš švino ir cirkonio junginio arba bario ir titano junginio. Geometriniai kristalo dydžiai apsprendžia darbinį dažnį ir aprėpties kampą.

Pagrindiniai parametrai, į ką reikia atkreipti dėmesį nepriklausomai kiek gylmatis turi spindulių – maksimali ir vidutinė galia, keitiklio spindulių dažnis, aprėpties kampas.

Gylmačio (echoloto) galingumas - turi įtakos prietaiso veikimui giliuose vandenyse, skenavimo kokybei realiu laiku. Nemaišykite su elektros galia vatais.

Keitiklio spindulių dažnis. Dabartiniuose įrenginiuose naudojami artimi 50kHz ir 200 kHz. 50kHz dažnis naudojamas jūroje ar priekrantėse, kur reikia didelio kampo aprėpties ir yra dideli gyliai. Trūkumas blogai atspindi objektus, labai reaguoja į trukdžius.  200 kHz geriausiai dirba mažuose gyliuose,net plaukiant dideliais greičiais, mažai jautrus trukdžiams.

Kas bendro

Praktiškai visi dabar gaminami gylmačiai, leidžia nustatyti realiu momentu gylį, parodo dugno reljefą, taip pat rodo ar yra žuvies, kokiame gylyje yra žuvis ir apytikriai žuvies dydį. Įrengimas dažniausiai leidžia žvejui išsididinti dominantį vandens ruožą detaliai peržiūrai. Daugelis modelių parodo dugno pagrindo struktūrą (tankį), tiksliau kiek dugnas atspindi signalą.

Skirtumai

Paprasti ir nebrangūs modeliai gylmačių (echolotų) turi vieną skenuojantį spindulį. Spindulio plotis, kaip taisyklė, yra diapazone nuo 9 iki 24 laipsnių. Paprasta tokių įrenginių konstrukcija, nenumato jokių papildomų funkcijų. Tokių modelių užtenka jei reikia surasti telkinyje duobes, gylio perkritimus, sienas ir peržiūrėti dugno reljefą. Jie parodo duomenys kur jau jūs praplaukėte. Su tokiais gylmačiai ieškoti žuvies neefektyvu, kadangi spindulio veikimo plotas yra per menkas. Pavyzdžiui, spindulio plotis 10 metrų gylyje, 9 laipsnių gylmačio sudaro 1,6 metro, o 24 laispnių – 4,3 metro.

Brangesni modeliai gylmačių (echolotų) turi savyje du ir trys skenuojančius spindulius. Suminis skenavimo kampas visų spindulių tokiuose įrenginiuose sudaro nuo 45 iki 90 laipsnių. Tame pačiame gylyje 10 metrų, su įrenginių, kurio spindulio plotis 45 laipsniai – 8,5 metro ir 90 laipsnių – jau 20 metrų. Šie gylmačiai, dažniausiai, turi savyje galimybę prijungti papildomus daviklius: šoninio skenavimo, temperatūros ir greičio.

Papildomi davikliai leidžia matyti vandens paviršių iki 50 metrų atstumu nuo valties šonų ir žinoti plaukimo greitį, bei nuplauktą atstumą per tam tikrą laiką. Vieni iš brangiausių gylmačių yra trijų skenuojančių spindulių. Jie nežymiai skiriasi techninėmis savybėmis nuo dviejų spindulių, bet geriau, švariau ir tiksliau parodo povandeninius objektus, dugno reljefą. Jie pateikia trimatį paveiksliuką. Su jais galima nustatyti kiek nutolusi nuo kurio šono (dešinio ar kairio) žuvis. Į komplektaciją šių gylmačių dažniausiai įeina greičio ir temperatūros davikliai. Šie įrenginiai turi pagerintus skysto kristalo ir didesnio dydžio ekranus.

Išvados

Gylmačio (echoloto) galingumas - turi įtakos prietaiso veikimui giliuose vandenyse, skenavimo kokybei realiu laiku. Nemaišykite su elektros galia vatais.

Spindulių kiekis ir spindulio plotis - turi įtakos skenuojamo ploto dydžiui, tiksliam objektų vietos nustatymui po vandeniu. Spindulių gali būti vienas, du, trys, keturi ar net šeši.

Išmatavimai ir ekrano darbo režimas - kuo didesnis ekranas tuo geresnė vaizdo kokybė - geriau matomas dugno reljefas ir kiti objektai po vandeniu. Vaizdo sudarymo taškų skaičius, nuo jų kiekio priklauso vaizdo kokybė. Svarbu ekrano vaizdo kokybė saulės šviesoje.  Didesnis ekranas lemia gylmačio didesnį svorį ir trumpesnį maitinimo šaltinio tarnavimo laiką.

Tvirtinimas ir komplektacija - tvirtinimo universalumas svarbu jeigu norite gylmačio naudoti skirtinguose valtyse, greito nuėmimo funkcija. Papildomi ploto davikliai ir t.t.

Naudojimas žiema - svarbu ekrano galimybė veikti esant minusiniai temperatūrai. Laidų atsparumas šalčiui, kad nelūžinėtų. Svoris, kuo lengvesnis gylmatis.

Naudojimas nuo kranto - naudojant nuo kranto skenavimo daviklis yra įmetamas į vandenį ir informacija į gylmatį perduodama radijo signalu. Svarbu signalo perdavimo atstumas, gebėjimas skenuoti vandens sluoksnį esant bangavimui ir traukiant daviklį į krantą.

Kaina - dažnai galvojama, kad kuo brangesnis tuo geresnis. Tačiau paprastai žvejybai - nelabai giliuose vandenyse pakaks ir nebrangaus gylmačio.

Paruošta pagal Lietuvos ir užsienio spaudos informaciją