Jau šimtą kartų sutvarkyta ir perdirbta. Tobulumui ribų nėra. Kaip ir kasmet - dar Jūroje šiemet nebuvau, o pustrečio tūkstančio laivelin jau paklojau. Anapilin iškeliavo Juozas, tad dabar teko pasigaminti jo vieton balansyrą. Kitaip laivo nosis gazo davus vos ne vertikaliai stojasi. Išeitis, kol kitas Juozas atsiras. Paskui pasidariau visas reikalingas šviesas, kad nakčiai krantan grįžti nereiktų. Taigi, dabar Jūroje po porą parų sėdėsiu. Pasidariau gerus meškerių laikiklius velkiavimui. Bandysiu lašius išnervinti. Įsigijau raciją ir galingesnį akumą. Pasidariau patogesnę pasostę. Viskas iš nerūdijančio plieno, taigi ir sumos atitinkamos. Ryt (trečiadienį) išvarau Jūron.
Šeštadienį ir sekmadienį ešeriavau Mariose ant akmenų. Šeštadienį apie 350 ešerių. Iš jų apie 40 - didesni nei 300gr ir apie 7 - didesni nei puskilis. Sekmadienį kibimas ramesnis ir didesni kibo prasčiau. Apie 250 ešerių, bet didesnių nei 300gr gal tik 10. Didesnių nei puskilis beveik nebuvo. Oras puikus. Masalas -naktinis. Labai gerai kibo ir ant Kaliningradietiško velniuko.
Sekmadienį Marių dosnumą bandžiau vienas. Apie 300 ešerių. Iš jų 45vnt 300gr ir didesni. Pirmadienį visiškas šnipštas. Parėjo priekabos rato guolis. Kol pastebėjau - suėdė ir ašelę ir stebulę. Ašelė įvirinta į visą ašį, taigi, teks keisti ją visą. Antram guoliui irgi jau šakės. Abu guoliai parėjo po 3000 km ridos, už ką be galo esu dėkingas priekabos gamintojui Alvydui iš Marijampolės. Tas nieko girdėti nenori ir tik putojasi ir kaltę verčia man. Žinoma, kad kaltas. Kas 50km sustodavai ir į stebulę sieros rūgšties įpildavau, tepimui pagerinti, psakant. Turiu visą sąrašą Alvydo broko. Jo eilė dar laukia ir jis maloniai nustebintas, psakant. Taip nepaliksiu. O ešeriai Mariose kimba, tik nestabiliai. Apie velniukus esu rašęs. Labai neblogas daiktas susivilioti ešerius. Kai prisivilioji - ima ir ant slieko. Netgi geriau.