Pastaraisiais metais vėgėlių labai sumažėjo, nors šios žuvys ir labai vislios. Manoma, kad tam įtakos turėjo didelis jų apsikrėtimas parazitais, kuriuos platina paukščiai, ypač pastaraisiais dešimtmečiais pagausėję kirai. Baltuosiuose Lakajuose visų vėgėlių kepenys pažeistos kaspinuočio Triaenophorus lervomis, daugelyje Trakų ežerų vėgėlės aklos dėl parazitinės akių kataraktos.

Atidesni meškeriotojai turėjo pastebėti, kad po galingų žiemos potvynių keletui metų smarkiai sumažėja vėgėlių. Tokių potvynių metu nerštavietės apnešamos sąnašomis, todėl ikreliai ir mailius negali normaliai vystytis. Ir atvirkščiai - kai keletą metų iš eilės vandens lygis upėse žiemą būna normalus, vėgėlių laimikiai turėtų džiuginti meškeriotojus mažiausiai kelerius metus.

Valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras 1997-2005 m. į vandens telkinius įleido 687 mln. vėgėlių, tačiau, Aplinkos ministerijos užsakymu atlikus mokslinį darbą dėl vėgėlių įveisimo efektyvumo, buvo nustatyta, kad vėgėlių gausumas telkiniuose visiškai nepriklauso nuo įžuvinto vėgėlių kiekio ir šie darbai nedavė jokio ekonominio ar biologinio efekto. Kaip parodė praktika, dirbtinis veisimas vėgėlių išteklių nepagausins.

2006 m. kovo 23 d. vykusiame Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos (toliau – Taryba) posėdyje buvo pritarta pasiūlymui uždrausti vėgėlių mėgėjišką ir verslinę žvejybą jų nerštinės migracijos ir neršto metu – nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Regionų aplinkos apsaugos departamentai, atsižvelgdami į hidrometeorologines sąlygas, turi teisę paankstinti ar pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų, todėl siūlomas mėnesio draudimas turėtų apsaugoti šių žuvų nerštą.