 |
Jaukinimo pradžiamokslis ...
Tai va noriu uzsiimti zuvu serimu nes pas mus neuzsisima ,paprastai zvejojant kai numeti pasaro zuvys visiskai issibaido ir nebekimba nes jos yra nepratusios prie pasaro,tai var sugalvojau as jas papratint kad konkrecioje vietoje tam tikru laiku reikia jas serti ir manau zuvys turetu pradeti kibti geriau.zuvu tikrai yra kas gaude nelegaliais budais rode tirkai ispudingo dydzio pagautas zuvis,o ant meskeries zuvys sunkiai kimba,tai va noriu paklausti kuo geriausiai serti kasdiena zuvis man siule serti kiauline kombiforma sako visai gerai,nes cia ne vienkartine zukle cia kasdiena bus seriamos zuvys.
Diskusijos autorius siaipzvejys , 4582 dienų
Atsakymai
as dazniausiai zvejoju ir kimba vieta kur nemaciusi zmogaus pro dilgeles pro sakas pro zoles virs galvos pro raudonasias skrusdes 
mano nuoziura nereikia jaukinti jei zvejoji su pludine nebent su dugnines as niekados ne jaukinu nes napsimoka taip man kimba
Kvapai vasara yra gerai, bet su jais galima neblogai prašauti. Aš žvejoju tiek su Kauno, tiek ir su Kėdainių grūdų jaukais. Paskaninimui papildomai įdedu kukurūzų (yra pirkti "medaus"skonio), taip pat šaukštą nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus ant 1 kg. Jei yra galimybė į jauką įdėti kapotų sliekų, musės lervos "užplikytos" tai išvis super.
Tai yra tikrai ekonominiai jaukai, bet kas įdomiausia, labai dažnai suveikia. Nes jei tvenkinys labai populiarus tarp žvejų, jie tiek užkvepiną su ypač brangiais jaukais su priedais, kad žuvys vengia tų vietų. O į tokius paprastesnius jaukus, žuvis mažiau atsargios būna.
Tai yra tikrai ekonominiai jaukai, bet kas įdomiausia, labai dažnai suveikia. Nes jei tvenkinys labai populiarus tarp žvejų, jie tiek užkvepiną su ypač brangiais jaukais su priedais, kad žuvys vengia tų vietų. O į tokius paprastesnius jaukus, žuvis mažiau atsargios būna.
Kolonėlių Adresai, kur galite rasti masalus ir jaukus
VILNIUS, Kirtimų g. 29
VILNIUS, Pilaitės pr.13
VILNIUS, Užubalių km.
UKMERGĖ, Žiedo g. 15/27a
IGNALINA, Turistų g. 28
ANYKŠČIAI, A.Vienuolio g. 34a
ŠVENČIONIŲ RAJ., PABRADĖ, Vilniaus g. 116b
VARĖNA, Čiurlionio g. 53
VIEVIS, Kauno g. 47
KAUNAS, Lukšio g. 66a
Kaunas, Ateities 37
PRIENAI, Vilniaus g. 3a
ALYTUS, Ulonų g. 33
ALYTUS, Naujoji g. 27
PASVALYS, Vilniaus g. 50
PANEVĖŽYS, Smėlynės 169
ŠILUTĖ, Klaipėdos g. 4a
Trumpai apie aliejus
Pradžioje trumpai parašysiu, kokias pagrindines savybes turi daugumas aliejų. Aliejų pagrindą sudaro riebalai (glicerinas), o likusią dalį sudaro eteriniai aliejai, kurių pagrindinė savybė tai skaidrumas, kvapas ir pati iš savęs kaip aliejaus vertė. Į aliejų sudėtį įeina ir tokios atskiros mikrodalelės, kurių organizmai (žuvų irgi) negali net savarankiškai įsisavinti. Mes, žvejai, aliejus vertiname už jų savybę išlikti vandenyje neišsiskaidant. O tai reiškia, kad aliejaus kiekį pateikti žuvims mes galime neribotu kiekiu. Esmė tame, kad žuvis ragaudama pajunta skonio savybes tik tų medžiagų, kurios skaidosi ir jungiasi su vandeniu. Šiuo atveju šito neįvyksta. Kita aliejų savybė yra ta, kad jis turi gerą lipnumą su kitomis medžiagomis.Vadinasi aliejus gerai aptraukia tvirtas dalelytes savo apvalkalu. Dar viena aliejų savybė tai gebėjimas visai nepriimti į save vandens, o tai reiškia, kad dalelytės kurios aptrauktos aliejumi visada atstumia vandenį. Ir paskutinė savybė yra ta, kad aliejus maišosi gerai su kitais riebalais, tame tarpe ir su eteriniais aliejais.
Dabar turime prisiminti, ką ir kaip jaučia žuvys. Žuvys turi keletą valgomųjų – skoninių savybių. Tačiau skirtingai nuo žmonių, žuvys jaučia skonį tik tų dalelyčių, kurios tirpsta vandenyje. Todėl tai ką mes vadiname uoslės receptoriumi, kurį turime uosdami ore, žuvys jo neturi, nes neturi tokio kontakto su oru. Kita vertus, jos turi itin gerą skonio receptorių, kurį jaučia tų dalelių kurios tirpsta vandenyje.
Pagaliau po tokio įvado mes galime pradėti pasakojimą apie tiesioginį aliejų panaudojimą žvejyboje. Jau nuo senovės aliejai būdavo žvejyboje naudojami tam, kad jie turėdavo savyje cheminių dirgiklių, į kuriuos reaguoja atitinkami žuvies organai. Norint išgauti kuo geresnį rezultatą reikia pasiekti kuo didesnį aliejų susijungimą su vandeniu (o mes kaip žinome, jis nesijungia) arba rasti būdą, kaip padaryti, kad tam tikros aliejaus dalelytės pasiektų žuvies dirgiklius.
Paprasčiausias būdas tai padaryti yra tešlos ar kruopų sumaišymas su aliejumi. Miltai, grūdai ar kitos dalelytės aptraukiamos aliejumi ir tokiu būdu patenka pas žuvį. Smulkios dalelytės ar grūdai šiaip skęsta, o taip apdorotos jos besileisdamos sudaro debesį iki pat vandens paviršiaus kas labai praktikuojama žvejų tarpe.
Kitas būdas būtų aliejaus tirpinimas skiediklių pagalba, o po to jų sumaišymas su vandeniu. To rezultate mes gauname emulsiją arba itin smulkius mikro vandens lašelius, tolygiai pasiskirsčiusius visam vandenyje ir kurie nesusilieja į stambias riebalines dėmes. Šiam reikalui labai gerai tinka spiritas ir glicerinas, kuris nors ir būdamas kaip riebalas, bet priskiriamas prie spirito atmainos. Šio būdo dėka žuvis gauna didesnį kiekį aliejau nei aukščiau išvardintas būdas. Be to, tokiu atveju ir aliejaus sunaudojama mažiau. Turime nepamiršti ir kito aspekto, kad su aliejumi į vandenį papuola ir skiediklis, kurio didesnė koncentracija turėtų neigiamą poveikį ir nubaidytų žuvį. Šiaip žuvys skiediklio savotišką dozę gauna per šakas, medžių lapus kitus augalus, bet naudojant juos aliejų skiedime turime elgtis itin atsakingai. Praktika rodo, kad 1-2 procentai skiediklio nuo viso kiekio žuvim tikrai įtakos nedaro. Tas pats glicerinas yra saldus ir jei naudojamas saikingai, duoda teigiamų rezultatų. Šiuo metu yra netgi natūralių ingredientų, kurie naudojami maisto pramonėje, o karpininkai tai atskirais atvejais tai pritaiko net karpių žvejyboje.
Aš manau, kad, jei tarkim, mes atidarytumėm buteliuką vandens telkinyje ant dugno, tai iššovęs iš jo aliejus iškiltų į vandens paviršių tuo pačiu pakeldamas nuo dugno smulkias mikro dalelytes.
Manau panašus efektas būtų išgautas, jei mes to paties aliejaus įdėję į jauką juo užtaisytumėme dugnininko šėryklėlę. Užmetus sistemėlę į vandens paviršių išsiverčia savotiškas fontanas kuris atrodo tarsi sprogimas po vandeniu ir kur aliejus susimaišęs su jauku iškyla į paviršių. Tokiu atveju labai sumažėja mikroelementų efektyvumas kuris sunkiai skinasi kelią į vandens sluoksnį. Šiuo atveju aliejus ir daro tą skilimo stabdymą. Gal išimtinais atvejais tai ir galėtų būti naudinga tačiau pagal atskirus stebėjimus tai daugiau duoda bėdos nei naudos.
Žemiau mes stabtelėsime ir labiau aprašysime tuos atvejus, momentus su aliejų rūšimis kurias teko išbandyti praktikoje.
Kanapių aliejus
Šitą aliejų labai mėgsta kuojos.Neatsisako jo ir karpiai. Jį galima naudoti ir kaip emulsiją ir tiesiai įvedant į tešlą ar kitą košę.
Arachisų aliejus
Sumaišius šį aliejų su tešla ar pasigaminus emulsijos jo panaudojimas duoda efektą žvejojant karšius ir karosus, o dar galimas šio aliejaus karšių žūklėje panaudojimas, maišant su makaronais.
Linų aliejus
Tai mažiausiai nuspėjamas jo efektyvumas.Vienu atveju jis gerai veikia gaudant baltą žuvį, kuoją, karšius, plakius. Kitu atveju rezultatas buvo neigiamas, netgi atbaidė žuvį. Eksperimentas su šiuo aliejumi iki galo dar neišbaigtas.
Saulėgrąžų aliejus
Tai turbūt aliejus, kurį žvejai pradėjo naudoti pirmiausiai. Gana gerą efektą duoda žvejojant karosus, tiek naudojant kaip emulsiją, tiek įdedant į visokias košes, tešlas ir pan. Neatsisako juo pasmaguriauti ir kitos karpinių šeimos žuvys. Jei naudotumėme jį kaip ekstraktą, tai efektyvumas tikrai nėra pastebėtas.
Žuvies taukai
Visi mes puikiai žinome žuvies taukus. Jei mes juos naudosime kaip emulsiją, tai itin gero efekto galime tikėtis žvejojant šaltuoju metų laiku karšius, karpius ar sazanus. Na, o jei pagardinsime savo košes ar tešlą šiuo aliejumi, tai gerų žvejybos rezultatų irgi netruksime sulaukti.
Ištisą sezoną duoda gerą rezultatą gaudant ir plėšrūnus. Panaudojus koncentratą gero efekto galima tikėtis ešerių žvejyboje. Be abejo yra dar aibės nepaminėtų aliejų. Tai kedro, kokso, liepų, vynuogių ir t.t..
Žinant šių aliejų savybes, ypatumus, jų poveikį į žuvies jutimo organus, galima atlikti aibes eksperimentų. Galvokite, bandykite, eksperimentuokite !
Labas rytas zvejai! As turiu toki klausimeli apie baltiminius kukulius, gal kas esat dare patys namie? Kokias sudedamasias dalis naudojat kokius kvapus, skonius ir pan? As radau internete pora receptuku, keli is ju raso kad juos galima dziovinti iki 2 sav. Bet koks ju naudojimo laikas tos dvi savaites ar daugiau? nes nesu gaudes as su baltiminiais kukuliais tai nelabai ir zinau.
Pašarai ir žuvų dydis
Ruošiant pašarus, reikia atsižvelgti ne tik į žuvies rūšį, gylį gaudymo vietoje, bet ir į žuvies dydį. Netikslinga gerais ir sočiais pašarais maitinti smulkmę, ir atvirkščiai – nėra ko tikėtis stambesnio laimikio naudojant nesočius pašarus. Mažiau lipnius, bet sotinančius pašarus patartina naudoti ten, kur daug stambių žuvų. Paprastesnius, sutvirtintus tik PV-1 ar avižiniais miltais, – ten, kur jos retos ir plačiai išsisklaidžiusios. Saldūs, sūrūs… Šaltuoju arba pereinamuoju metų laiku daugumos gėlavandenių žuvų organizmas jaučia druskų stygių, todėl druskų turi būti ir pašaruose. Dėl šios priežasties bene geriausias masalas gaudant aukšles anksti pavasarį yra sūdytų lašinių gabaliukai. Juos iš po ledo mielai griebia ir stambios gilumų kuojos, o upėje – įvairios joje gyvenančios žuvys. Šiltuoju metų laiku beveik visos karpinės žuvys mėgsta saldžius pašarus. Tiems žvejams, kurie norėtų išbandyti sūrius pašarus, priminsiu, kad tokie yra Sensas firmos 3000 Canal, o saldžių pašarų pavyzdžiu galėtų būti 3000 Gardons. Druskų turi ir kitų žinomų firmų pašarai, skirti žiemos žūklei. Pažįstami prancūzų žvejai teigė, kad žiemos metu naudoja ir saldžius Aromix tipo pašarų priedus, bet jų koncentracija pašaruose turi būti bent 5 kartus mažesnė negu vasarą. Suprantama, prancūzų žieminės žūklės jokiu būdu negalima lyginti su mūsiške poledine. Apie žūklę po ledu daugelis iš jų yra tik šį bei tą girdėję. Minėtieji žvejai taip pat tvirtino, kad sūrius pašarus reikia naudoti ir vidurvasarį, kai žydi vanduo ir žuvims trūksta deguonies, tačiau šio teiginio patvirtinti negaliu.
Ruošiant pašarus, reikia atsižvelgti ne tik į žuvies rūšį, gylį gaudymo vietoje, bet ir į žuvies dydį. Netikslinga gerais ir sočiais pašarais maitinti smulkmę, ir atvirkščiai – nėra ko tikėtis stambesnio laimikio naudojant nesočius pašarus. Mažiau lipnius, bet sotinančius pašarus patartina naudoti ten, kur daug stambių žuvų. Paprastesnius, sutvirtintus tik PV-1 ar avižiniais miltais, – ten, kur jos retos ir plačiai išsisklaidžiusios. Saldūs, sūrūs… Šaltuoju arba pereinamuoju metų laiku daugumos gėlavandenių žuvų organizmas jaučia druskų stygių, todėl druskų turi būti ir pašaruose. Dėl šios priežasties bene geriausias masalas gaudant aukšles anksti pavasarį yra sūdytų lašinių gabaliukai. Juos iš po ledo mielai griebia ir stambios gilumų kuojos, o upėje – įvairios joje gyvenančios žuvys. Šiltuoju metų laiku beveik visos karpinės žuvys mėgsta saldžius pašarus. Tiems žvejams, kurie norėtų išbandyti sūrius pašarus, priminsiu, kad tokie yra Sensas firmos 3000 Canal, o saldžių pašarų pavyzdžiu galėtų būti 3000 Gardons. Druskų turi ir kitų žinomų firmų pašarai, skirti žiemos žūklei. Pažįstami prancūzų žvejai teigė, kad žiemos metu naudoja ir saldžius Aromix tipo pašarų priedus, bet jų koncentracija pašaruose turi būti bent 5 kartus mažesnė negu vasarą. Suprantama, prancūzų žieminės žūklės jokiu būdu negalima lyginti su mūsiške poledine. Apie žūklę po ledu daugelis iš jų yra tik šį bei tą girdėję. Minėtieji žvejai taip pat tvirtino, kad sūrius pašarus reikia naudoti ir vidurvasarį, kai žydi vanduo ir žuvims trūksta deguonies, tačiau šio teiginio patvirtinti negaliu.
Nėra prekeivių
- Ant ko žvejoti
- Ant ko žvejoti? Klausiate? -atsakome
- Apie masalus
- Apranga
- Batimetriniai planai
- Ežerai
- Įdomūs straipsniai
- Jaukai
- Juridinė informacija
- Jūsų istorijos
- Ką žvejoti
- Ką žvejoti? Klausiate-atsakome
- Ką žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kada žvejoti
- Kada žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kada žvejoti? Patarimai, Straipsniai
- Kaip žvejoti
- Kaip žvejoti? Pasidaryk pats
- Kaip žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kaip žvejoti? Pradedantiesiems
- Kaip žvejoti? Sezoninė žūklė
- Kaip žvejoti? Žūklės būdai
- Karikatūros
- Karštos naujienos
- Kibimas paskutinėmis dienomis
- Kibimo prognozės
- Kulinarija
- Kur žvejoti
- Kur žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kur žvejoti? Patarimai, straipsniai
- Leidiniai
- Lietuvos naujienos
- Marios
- Meškerės
- on-line žaidimai
- Pažintiniai filmai
- Plūdės
- Šiurkštūs pažeidimai
- Skyrelis vaikams
- Sveikata
- Tvenkiniai
- Upės
- Užsienio naujienos
- Žūklės istorija
- Žuvų katalogas
- Žvejo žodynėlis
- Žvejų prietarai
