Atšilus orams ant Palangos tilto meškeriotojas per kelias valandas nesunkiai sugauna kibirą grundalų, juos iškepa ar išrūko. Lenkijoje iš šių salsvo skonio žuvų gaminami konservai.

Pirmieji grundalai Lietuvos vandenyse pastebėti maždaug prieš dešimt metų, bet per tą laiką niekas nesusirūpino, kad šios žuvys pragaištingos.

Šią savaitę mūsų šalies mokslininkai pradėjo tirti, ar įmanoma sustabdyti iš kažkur atsibasčiusias ir įžūliai užgrobusias Baltijos priekrantę žuvis.

Tyrimo koordinatoriai Gamtos tyrimų centro mokslininkai jau skelbia pavojų, kurį grundalai gali kelti žmonių sveikatai, žvejybos pramonei, vandens gyventojų gyvybei.

Lietuvos pajūryje ir Kuršių mariose juodažiočiai atėjūnai minta dreisenomis ir midijomis, kurios filtruoja ir valo vandenį. Kai šių vandens valytojų sumažėjo, vanduo pradėjo žydėti.

Mokslininkai perspėja, kad pajūrio vanduo žydės vis labiau, kartu jame vis mažės deguonies ir dėl to masiškai ims gaišti žuvys.

Negana to, misdami midijomis ir dreisenomis grundalai sukaups kenksmingųjų medžiagų, o juos ryjančios plėšriosios žuvys irgi taps nuodingos.

Tai savo ruožtu gali pakenkti žvejybos pramonei.

Mokslininkai jau dabar perspėjo apie kintančią padėtį pajūryje: netrukus neliks plekšnių ir otų, o gyvavedžių vėgėlių greičiausiai jau nebėra.

Galimybių likti turi tos žuvys, kurios neršia ne Lietuvoje.

Amerikos Didžiuosiuose ežeruose juodažiočiai grundalai jau pakenkė visai ekosistemai. Vėžį sukeliančių medžiagų koncentracija sterkuose ten jau pasiekė sveikatai pavojingą lygį.