Tvičingas – eilinis madingas žodelis, kuriuo mėtomasi su reikalu ir bejo, norint parodyti, kad esate visai ne paprastas žvejys, o sekate spiningavimo tendencijas ir madas. Bet ar toks jau sudėtingas tas tvičingas, kaip bando pateikti informacijos priemonės, žūklės prekių gamintojai ir pardavėjai? Visiškai ne!
Žinoma, tam tikrų žinių ir įgūdžių būtina turėti, bet teisingai viską išdėliojus “galvos lentynėlėse”, viskas tampa daug paprasčiau. Pirmiausia reiktų įsisąmonint, kad gaudo tiek brangūs japoniški “minow” vobleriai, tiek ir pigūs kinietiški žaisliukai. Be to, būtent japonai dažnai pameluoja apie voblerio apkrovą – pakankamai greit skęsta ar iškyla, nors deklaruoti kaip suspenderiai, o štai “visiškas kinietis” labai dažnai būna idealiai subalansuotas ir neutralaus plūdrumo. Kiekviena tvičingo masalą reikia suprasti, prisiderinti prie jo žaidimo arba, atvirkščiai, priderinti masalą prie savęs, pagal savo gaudymą.
Štai šis priderinimas ir sukelia nemažai problemų. Tarkim, nusiperkam brangų japonišką voblerį, kuris pagal gamintoją turėtų būt suspenderis, bet net ir be plieninio kieto pavadėlio, jis aktyviai skęsta pirmų bandymų metu. Ką daryti? Pakeisti trišakius į žymiai lengvesnius, pagamintus iš plonesnės vielos. Taip, tai gali padėti ir vobleris taps suspenderiu. Bet keisti firminius kabliukus ant brangaus voblerio nelabai norisi. Tenka rinktis.
Kitas dalykas, kai vobleris per mažai apkrautas ir iškyla. Čia viskas paprasčiau – nedidelis švinukas ar kelios varinės vielos apvijos ant vidurinio masalo trišakio leis jį idealiai subalansuoti.
Masalus reikėtų išbandyti dideliame akvariume ar vonioje. Tai leis suprasti masalą. Girdisi kaip barška rutuliukai voblerio viduje, matosi menkiausios vibracijos traukiant masalą palengva ir staigiai timptelint. Matosi kaip elgiasi masalas pauzės metu. Su taip ištestuotu vobleriu bus žymiai aiškiau atvykus žvejoti.
Kaip bebūtų, bet daugumoje atvejų, žvejys gaudo tik su keliatu mėgstamų masalų, o kiti guli dėžutėje kaip papildomas balastas, dėl visą ko. Jei tektų sudaryti “išeiginę” mini – dėžutę visiem gyvenimo (žvejybos) atvejams, tai apsieitume 5 – 10, maksimaliai 15 masalų, kurie sudirbtų daugumoje atvejų ir tuo palengvintų žvejo dėžę ar liemenę. Žinoma, jei žvejys juos suprato ir išgaudė, t.y. jis tiki tuo masalu.
Tvičingui reikia kantrybės ir tyrinėjimo. Juk vienam tvičinginiam pravedimui reikia triskart daugiau laiko nei džigui ar tolygiam vartiklės traukimui. Tačiau būtent neutralaus plūdrumo masalo inertiškumas ir sujudina, atgaivina lydeką. Svarbiausia perlaužti savo mąstymą žvejybos metu – lėtai, dar lėčiau….
Is kur labiausiai apsimoka pirkti Zip baits, Jackal, Lucky craft ir pan. voblikus, t.y. is kur patys perkat? butinai reiks pajamt isbandyt ateinanti sezona.
Tikrai nenustebciau kad kinietiski kazkurie veikia bet nenustebciau kad vieno voblerio to pacio modelio ir kito darbas skiriasi. Man taip buvo su Rapala flat rapais, voblerio pludrumas priklause nuo jo spalvingumo, speju dazu svoris skiriasi.. Siaip jei jau uzsiminiau apie Flat rapus tai is rapalos jie man labiausiai patiko, kitus rapus sukrioviau i bratkio deze kaip nenaudojamus, tiesiog nlb man jie limpa. Max rapu keleta turiu, bet ju tikriausiai laukia tapati baigtis del uzmetimo nuotolio . Mano dazniausiai naudojami yra Lucky craft ju esu sukaupes jau tikrai nemaza kieki labiausiai pasiteisino flashminnow 110 sp liuks masalas turiu 9 spalvingumu visi jie veikia. Flashminnow mano top 1. Jei kur giliau Pointer 100. Vis nusiperku ir egzotiku ivairiausiu pabandymui, bet dar per anksti apie juos kalbeti. Niekad nespjausiu ir i ktas firmas, tad butu idomu suzinoti jusu top voblerius.
Nu, tam, kad eksperimentuot turi ir japanskus bandyt, o jei gaudysi tik su kruva kitaisku, tai cia ne joks japanVsChina. Beje tavo mineti yozuri tikrai nera joks grandas tarp tvicinginiu vobleriu, sakyciau keleta tik modeliu pas juos vidutinioku tvicui. Vat jei lygintum tarkim su zipais ar tarkim jackalais, tai bijau, kad tavo kitaiski tyliai rukys kampe
Ateinanciam sezonui laukiu kruvos kinieciu, taigi experimentas garantuotas, Japan VS China :D Medziaga beabejo pasidalinsim :D Gal teks keist nuomone, nezinia :D
Zaneli, Lucky Craft, beje grynakraujis Japonas Apie kitaiskus voblerius net kalbėt nesinori, o juo labiau lygint su japanskais. Pravodkė greita, agresyvi ir be pauzių ne kartą gelbėjo mane nuo visiško otsosono. Aišku yra buvę ir atvirkščiai visiškai ( čia priklauso nuo metų laiko ir dienos konkrečios , nes gaudžiau tame pačiame telkinyje ir kelių dienų bėgyje ). Monstrų iš tiesų ir man nepapuolė agresyviai tvičinant, bet silkės korėsi viena po kitos Modi, Gaudant spiningų visada yra 2 variantai arba tolygus arba netolygus traukimas Pritariu Tautviz, jog kiekvieną voblerį tvičinge reikia išdirbt, arba atrast, jo efektyviausią pravodkę. Vieniems vobleriams ją labai lengva atrast, kitiems tą padaryt gerokai sudėtingiau, reikia daugiau laiko perprast, tačiau tą padarius galima maloniai nustebti
Kas liecia masalo kilme tai kolkas neteko isigyti ar naudoti blogai dirbancio kinietisko voblerio, nors turiu ju nemazai. Antra tiek siuo metu dezese gyvena Yo zuri masalu, Esminiai skirtumai tarp ju: kabliu kokybe bei dazymo kokybe ir technologijos, aiskiai pirmauja japonai... . Kinieciai taip pat moka ii plastmases korpusa idet cilindra, sratu ar magneta, taigi masalai skrenda puikiai. kinieciai man dar patinka del to kad nors gan daznai kopijuoja "rimtus" gamintojus taciau karts nuo karto randu pasalu kuriems alternatyvu dar neteko matyti. Pvz vobleriai su keiciamais liezuveliais ar reguliuojamais 6 padeciu liezuveliais, kuriais galima apgaudyti skirtingus gylius, ir skirtingais budais naudojant viena vieninteli masala O apie pati twicinga tai nesinori isskirti "to" kaip kazkokio atskiro. Gaudant vobleriais variantai yra du arba paprastas pravedimas arba netolygus, viskas. ne karta teko susidurti su situacija kai tvicinant zuvis nekimba visiskai o traukiant iprastai ypac letai prasideda kibimas.
siaip sutinku, kad si tema yra neissemema, bet va nesutikciau su siuo teiginiu , kad (brangius japoniskus "lucky craft" ) man rodos jie yra Amerikietiski...as pagrinde zipbaitais japoniskais gaudau...
Idomus straipsnis - nuomone Truputi isdestysiu savo pastebejimus Kategoriskai nesutikciau, kad japoniski vobleriai nusileidzia kinietiskiems ar kad net jie bent kiek jiem prilygsta. Voblerio suspendingumas nera pats svarbiausias veiksnys jo efektuvumui, letai kylantis ar letai skestantis vobleris bus tokio pat efektingumo. Kur kas svarbiau yra kokybiskas voblerio darbas. Turiu omenyje kad jis net ir lb greitai traukiant nepradsetu suktis apie savo asi ar ant sono. Kitas aspektas voblerio uzmetimas. Straipsnyje buvo minima, kad minnow tipo vobleriai prastai skrenda. Nesutinku, nors kinietisku istiesu toli nenumesi. As perku tuos brangius japoniskus "lucky craft" Lietuvoje ne daug kas jais prekiauja, o ir kainos dideles. Todel as siunciuosi is Amerikos, kiek sutaupau. Nusiperku viena vobleri kad ir uz 3 kinietisku kaina, bet esi uztikrintas kad vobleris gerai mesis, ir dirbs be priekaistu. Manau geriau kokybe nei kiekybe.
Man asmeniskai efektingesnis twicingas su didesnem pauzem. Grieztas ir daznas twicingas niekad nebuvo efektyvus, imdavo lydekaites iki 1 kg. Koks jums traukymo budas efektyvesnis?
Patarimas pradedantiesiam ir siaip visiem, isigijus nauja vobleri ji reik isbandyti skaidriame vandyje kad matytum jo darba, isvandyti ivairius traukimo budus. O Tada galima ji mesti ir i neskaidru vandeni- tamsu vandeni. Tai palengvina zukle nes jau isivaizduoji ka darant kaip butent tas vobleris dirba. Tai tiek mano pastebejimu. Nors twicingas man ir neissemiama tema
croix kotukas avid iki 18gr ir biomasteris 3000...labai paprastutis irankelis bet labai universalus...kuo plonesnis valas tuo geriau nunardina vobleriuka...
Šis terminas sparčiai populiarėja ir pas mus, o spininginingų pokalbiuose vos ne šimtu procentų stelbia madingą „džiginimą“. Ar ši naujovė tikrai – veiksmingas spiningo masalų panaudojimo būdas, o gal jau seniai tai darome, tik nežinojome, kaip vadinasi?
Madinga maldelė
„Nemanau, kad galima labai tiksliai apibrėžti pagrindinius tvičingo bruožus, – tvirtina naujojo metodo teoretiku pripažįstamas profesionalus amerikiečių meškeriotojas Dagas Steindžas. – Žinoma, masalo vedimo metodas labai efektingas, voblerį reikia traukti šuoliais, bet lieka daug klausimų, kuriuos sau užduoda kiekvienas spiningininkas, bandantis įsisavinti šią spiningavimo taktiką. Kokiu dažniu turi šuoliuoti masalas, kokio ilgio turi būti šuolis, kokia jėga reikia trūktelti masalą?“. Ši nedidelė citata rodo, kad teoretikai pasidarė aukurėlį ir prie jo meldžiasi tvičingo stabukui, pūsdami pašnekovams į akis mistiškumo miglelę. Kol kas tik olandų spininginingas Bertas Rozemeijeris sugebėjo europiečiams prieinama formule nusakyti tvičingo taktiką, pavadinęs ją masalo trūkčiojimu, o užatlantės autoritetai , deja, tiksliai nesuformuluoja reikalo esmės.
Absoliučiai aišku tik viena – tvičingo terminas iš pradžių buvo naudojamas apibūdinti žūklę „jerk bait“ masalais. Tačiau šiais, pramintais „pliauskomis“ sunkiasvoriais masalais, kurių masė siekia 100-150 g, žavisi ne visi. Mat norint jais vilioti stambias lydekas (šie masalai pirmiausia buvo kuriami gaudyti būtent tos rūšies žuvis ir maskinongus, pas mus žinomus maskiais) reikalingi specialūs įrankiai: dideles apkrovas atlaikantys spiningo meškerykočiai ir tvirtos inercinės ritės. Universaliu spiningu, kuriuo svaidomi 10-40 g masalai, “džerkais“ nepažvejosi. Ir ne todėl, kad sulaužysi įrankį, bet ir dėl svarbesnės priežasties: tokie meškerykočiai – pernelyg liauni išjudinti ir reikiamo dydžio šuoliukais plukdyti masalą.
Alternatyva sunkiasvoriams
Tad nenuostabu, kad palyginti greitai atsirado alternatyva – specialaus tipo vobleriai su liežuvėliais. Beje, vienas pirmųjų tokių modelių gimė, kad ir kaip keista Latvijoje. Jį pagamino pirmoji buvusioje Sovietų sąjungos erdvėje pradėjusi kaldinti deficitinėmis buvusias prieš du dešimtmečius „mepps“ tipo sukres, kompanija „Salmo“, o tas vobleriukas vadinosi „Maile Minnow“. Šis pavadinimas aiškiai rodo, kad tvičingo voblerių su liežuvėliais tipas susiformavo kaip vedinys iš didelės grupės konkretaus tipo voblerių, kuriuos priimta vadinti žodeliu „minnow“. Tai cigaro arba verpstės formos masalai su gana stačiu kampu įklijuotais liežuvėliais. Jų prieš dešimtmetį atsidaro inovacijas pristatančios japonų kompanijos asortimente: dabar modelis „L- Minnow“ laikomas klasikiniu, o vienas paskutinių ypač vykusių vidutinio kalibro tvičingo modelių – suomių kompanijos „Rapala“ modelis „Max Rap“.
Šioje vietoje verta pasekti, tolesnius Dago Steindžo teiginius apie tvičingą: „Tvičingas, spiningo masalo, voblerio, plukdymo metodas, kuris nenustato jokių taisyklių, – tvirtina profesionalus meškeriotojas. – Manau, jog kartais žuvies kibimą paskatina spiningo viršūnėlės trūktelėjimas, tuo pačiu metu energingai vyniojant valą. Kartais voblerio eiga staigiu truktelėjimu pagreitinama. Kartais vobleris sustabdomas ir masalui leidžiama lėtai kilti į paviršių. Esmė ta, kad masalui būtų suteiktas toks žaismas, kuris skiriasi nuo užprogramuoto voblerio judėjimo. Tačiau visada vobleris tradiciškai pirmiausiai plukdomas horizontalia trajektorija tolygiai, o paskui pradedama trūkčioti. Tai pagrindinė „tvičingo“ taisyklė.“ Kai skaitote šias mintis, jums neabejotinai atsiranda įspūdis, kad visa tai yra kažkur matyta ir patirta. Prie šios pastabos dar sugrįšime ir tada suprasite, iš kur tas artumo įspūdis.
Vėjas pučia į veidą
Pirmoji meškeriojimo spiningu fazė – masalo užmetimas. Norint naudoti „tvičingo“ taktiką voblerį geriausia užmesti pakankamai toli (30-40 m), nes trumpos distancijos paprasčiausiai neužtenka, norint tinkamai pašokdinti masalą. Toli užmesti, ypač kai pučia priešinis vėjas, galima tik pakankamai sunkų masalą. Todėl būtina išskirti dar vieną amerikoniškojo „tvičingo“ bruožą – tai žūklė dideliais vobleriais, kurių ilgis 15-25 cm, o svoris – nuo 50 g.
Spiningininkai žino, kad vobleriai pasiskirsto į dvi klases – kompaktiniai ir nekompaktiniai. Pirmieji trumpi drūti, dažnai jų korpusai – lašo formos. Tokie vobleriai net ir nedideli gerai ir tiksliai užsimeta. „Minnow“ tipo vobleriai priklauso nekompaktinių voblerių klasės, o jų užmetimas daug keblesnis, nes ilgi masalai patiria didesnį oro pasipriešinimą, pučiant stipriam priešiniam vėjui jie netgi ima sklęsti kaip aitvarai. Todėl visiškai suprantamas amerikiečių spiningininkų pasirinkimas: „tvičingui“ parankiausia naudoti stambius ir sunkius masalus, kuriuos galima sėkmingai užmesti gana toli. Antra, „tvičingui“ sunku panaudoti sunkesnius už vandenį voblerius, nes sustabdžius masalą, jis tiesiog skęsta kaip pliauska. Kas gi nežino, jog toks vobleris lydekai yra visai neapetitiškas. Kitas reikalas – iš lėto į paviršių kylantis masalas. Taip dažnai elgiasi smulkios žuvys, kurios yra pagrindinis lydekų grobis. Todėl klasikiniai spiningo masalai – lengvesni už vandenį arba neutralaus plūduruno vobleriai.
„Tvičingo“ objektas
Šis aspektas yra labai svarbus, nes spiningininkas bent jau apytikriai turi nusivokti, ką jis gaudo konkrečiame vandens telkinyje ir konkrečioje žūklavietėje. Mažame upelyje, kur masalas užmetamas geriausiu atveju 10-12 m pasinaudoti „tvičingo“ efektu gana sunku. Antra, tokiuose vandens telkiniuose gyvenantys upėtakiai, šapalai ar meknės nelabai kreipia dėmesį į stambius masalus ir labiau vertina tą grobį, kuris palyginti lėtai kasasi prieš srovę. Šios išvados rodo, jog, atsižvelgiant į „tvičingui“ naudojamų masalų kalibrą, ši taktika veiksminga plačiuose, atviruose vandens telkiniuose. Dažniausiai tokiose vietose, kur masalo eigai nekliudo pernelyg suvešėjusi vandens augalija. Tai ežerai (vidutiniai ir didesni), vandens saugyklos ir lagūnos (Kauno ir Kuršių marios), dideli tvenkiniai. Būtina pridurti, jog „tvičingo“ pobūdis rodo, kad šis metodas geriausiai tinka spininguoti stovinčiame arba labai lėtai tekančiame vandenyje. Tad akivaizdu, jog „tvičingo“ objektas – lydekos. Atskirais atvejais šiuo metodu galima pasinaudoti žvejojant sterkus ir stambius ešerius. Todėl, ruošdamiesi užmesti „džerką“, turite būti tikri, kad ežere ar tvenkinyje medžioja tokios lydekos, kurios atakuos masyvų masalą.
Sezoniškumo faktorius
„Tvičingo teoretikai laikosi nuomonės, kad šis spiningavimo metodas efektyviausias spalį ir lapkritį. Žodžiu, du mėnesius iki užšąlant ežerams ir tvenkiniams, nes lydekos žiemos prieangyje medžioja stambesnį grobį. Tad dideliais vobleriais žvejoti yra parankiau, jei nori susikauti su trofėjiniu laimikiu. Antra, lydekos per šiltąjį sezoną yra įmitusios ir joms išjudinti reikalingi efektyvesni spiningininko veiksmai. Tad „tvičingo“ taktika (masalo šuoliavimas) ir šiuo atveju yra pamatuota. Žinoma, tai nereiškia, kad „tvičingas“ yra vienintelis išganingas lydekų žūklės metodas rudens viduryje ir vėlyvą rudenį.
Velkiavimas, spiningavimas vertikaliai plukdomais stambiais guminukais arba dreifo metodas irgi duoda puikių rezultatų. Čia reikia teisingai pasirinkti masalą ir metodą, atsižvelgiant į konkrečias žūklės sąlygas ir vandens telkinį. Neabejotina viena – masalo dydis yra svarbus faktorius, kuris dažniausiai ir užtikrina žūklės sėkmę. Vėstant vandeniui labai susilpnėja lydekų metabolizmas, t.y joms nebereikia sudeginti tiek energijos vaikantis grobį kaip vasarą. Plėšrūnės tampa daug išrankesnės ir rūšiuoja grobį. Stambūs vobleriai joms primena kokybišką produktą ir suveikia lydekų medžioklinis instinktas.
Pavasario ypatumai
Amerikietiška tvičingo versija dabar sudaro tik dalį europietiškos taktikos, nes mūsų žemyne, o ypač vidutinėje juostoje, kurioje yra ir Lietuva, tvičingas puikiai tinka vilioti lydekas pavasarį. Ir būtent specialiais ir nesunkiais (15-30 g) „minnow“ vobleriais, kuriuos galima plukdyti palyginti lengvos klasės meškerykočiais. Tipinės meškeriojimo vietos – palyginti negilios įlankos ir užutėkiai, o taip pat ežerų plotuose esantys sėkliai (iki 3 m). Čia tvičingo vobleriai labai tikroviškai imituoja aplinką atitinkančias masalines žuveles – plėšriųjų žuvų grobį. Labai sudėtinga žodžiais perteikti masalo plukdymo taktiką. Aiškiausias palyginimas – punktyras, kurio trajektorija juda masalas. Brūkšnelis – šuoliukas į priekį, pauzė – vingtelėjimas į šoną, pakibimo nesvarumo būsenoje fazė ir lėtas kilimas į paviršių. Kiek ir kokių šuoliukų bei pauzių turi būti? Kiekvieno spiningininko individualus reikalas. Tai lyg žinomo muzikos kūrinio atlikimas: kiekvienas smuikininkas jį atlieka pagal savo versją.
Patartina nepamiršti dar vienos aplinkybės – geriausia naudoti pintus valus ir rites su platokais valo būgneliais. Pirma, pintas valas užtikrina geresnį kontaktą su masalu, jį lengviau šokdinti, o ant plačių būgnelių pintas valas geriau klojasi, vadinasi, rečiau susipina.
Lietuviška diagnozė
O dabar prisiminkime straipsnio pradžią: kodėl „tvičingo“ apibūdinimas kiekvienam patyrusiam spiningininkui kažkuo pažįstamas?
Europą dabar užplūdo informacijos apie žūklę kituose žemynuose srautas, kuriame mirga žargoniški terminai, labai dažnai (jei ne dažniausiai) apibūdinantys tuos pačius metodus, kuriais mes nuo seno naudojamės. Kad ir kaip mus klaidintų įmantrus terminas, tačiau vadinamąjį „tvičingą“ reikia laikyti įprastu lydekų žūklės metodu. Neabejotinai jo amerikietiškumas tik tas, kad naudojami didesni masalai. Manyčiau, kad tame nėra nieko nuostabaus, nes amerikonai visada taikosi į stambų laimikį, kuris jiems, matyt, asocijuojasi su lėktuvnešiuose įkūnyta gigantomanija. Pridursiu ir tokį faktą, kad už Atlanto 16-10 numerio kabliukai dažniausiai pažįstami tik tenykščiams muselininkams. „Tvičingu“ reikia vadinti tai, kas perteikia kiekvieno spiningininko individualaus braižo subtilybes. Sutikite, kad kiekvienas aibę masalų išbandęs spiningininkas įgyja savitą meškeriojimo stilių, atsirenka iš įvairių metodų tai, kas jam parankiausia, atitinka jo charakterį ir fizines ypatybes. Kiekvienas įgudęs mūsų krašto spiningininkas gerai pažįsta naudojamų masalų savybes, o tie, kurie naudoja žūklei voblerius, be vargo pamokytų užjūrio teoretikus plukdyti nedidelius modelius su tokiomis vingrybėmis, kurios sunervina ir pačią įnoringiausią lydeką.
Ne visada prasminga pasigauti madingu tapusį terminą ir tvirtinti, kad tai ypatingas žūklės metodas. Kitas dalykas, kad jam kuriami parankūs masalai. Jais reikia naudotis. Ir tuo labiau nereikėtų suglumti, kai išgirsti nepažįstamą žodį, nes įsigilinęs dažniausiai supranti, kad mūsiškiai meškeriotojai tokiu metodu ar taktika jau seniai naudojasi. Žinoma, jei labai norisi tvičinguoti, į sveikatą. Bet žinokite, kad amerikonai tik savinasi madų diktatoriaus vaidmenį, o iš tiesų didžioji dalis visų „amerikų“ jau atrasta. Tad šokdinkite voblerį, nesukdami sau galvos, kad už vandenyno tai vadinama „tvičingu“.