 |
Atsakyti diskusijoje
Tik kodėl, tai daroma tik žvejų mėgėjų sąskaita - kur verslo pinigai t.y. ir verslinė žvejyba, kaimo sodybos šalia ežerų, nuomotojų ir panašiai ... Ar ne pigiau, kad kiekvienas žvejams mėgėjams tiesiog pervesti verslui į sąskaitą litus... , kad aniems nereiktu net tinklų statyti ... E/
Politikai siūlo žvejams mėgėjams gyvenimą palengvinti, įvedant naują elektroninių leidimų išdavimo tvarką. Jei Seimas pritars įstatymo pataisoms, leidimą žvejoti bus galima įsigyti internetu arba mobiliuoju telefonu.
„Panoramos“ kalbintas žvejys panevėžietis Valentinas Morkūnas sako prie vandens telkinių ir rudenį praleidžiantis daug laiko, o vasarą su meškere išvis nesiskiriantis.
„Anksti rytą atvažiuoju – kokiu būdu užsiregistruoti? Juk neiks nežino, kada galėsi atvažiuoti, o šeštadienį sekmadienį, kai daugiausia žvejojama, nėra kur gauti leidimų“, – skundėsi žvejys V. Morkūnas.
Žvejų mėgėjų Lietuvoje apie 200 tūkst., tačiau pernai leidimų įsigyta tik apie 75 tūkst. – neatmetama, kad dalis žvejoja nelegaliai. Patvirtinus naują elektroninių leidimų išdavimo tvarką, žvejams gyvenimas palengvėtų – pakaktų susimokėti internetu arba mobiliuoju telefonu. Leidimai, kaip siūloma, kainuotų brangiau – vietoje vienuolikos – penkiasdešimt litų per metus.
Įstatymo pataisą siūlantis parlamentaras Andrius Burba sako, kad būtų palikta ir galimybė žvejo bilietą įsigyta „senuoju“ būdu: sumokant banke, o kvitą nunešus į atitinkamą tarnybą, gauti pažymėjimą.
Teigiama, kad jei žvejai pirktų daugiau leidimų, atsirastų daugiau lėšų, kurios būtų skirtos žuvų apsaugai ir vandens telkiniams įžuvinti.
„Praktiškai jau 20 metų nė vienas litas iš tų leidimų, už kuriuos susimoka žvejai yra neskiriamas žuvivaisai. Mes šią klaidą norime ištaisyti, ir tuos pinigėlius, kurios žvejai sumokės už leidimus , skirti specialiajai programai“, – sako parlamentaras A. Burba.
Žūklės parduotuvės, dabar nusiperkančios leidimus savo vardu ir per pardavinėjančios žvejams pagal siūlomą įstatymo pataisą to daryti negalėtų. Dabar už tarpininkavimą joms atitenkanti suma sudaro beveik pusę metinio žvejybos leidimo kainos.
Vaikai iki šešiolikos metų, pensininkai ir neįgalieji galės žvejoti nemokamai, išskyrus privačius vandens telkinius.
Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos seimui svarstyti bus pateiktos gruodžio pradžioje. Jas priėmus tikimasi, kad elektroninė leidimų žvejoti sistema pradės veikti jau kitų metų kovą.
„Panoramos“ kalbintas žvejys panevėžietis Valentinas Morkūnas sako prie vandens telkinių ir rudenį praleidžiantis daug laiko, o vasarą su meškere išvis nesiskiriantis.
„Anksti rytą atvažiuoju – kokiu būdu užsiregistruoti? Juk neiks nežino, kada galėsi atvažiuoti, o šeštadienį sekmadienį, kai daugiausia žvejojama, nėra kur gauti leidimų“, – skundėsi žvejys V. Morkūnas.
Žvejų mėgėjų Lietuvoje apie 200 tūkst., tačiau pernai leidimų įsigyta tik apie 75 tūkst. – neatmetama, kad dalis žvejoja nelegaliai. Patvirtinus naują elektroninių leidimų išdavimo tvarką, žvejams gyvenimas palengvėtų – pakaktų susimokėti internetu arba mobiliuoju telefonu. Leidimai, kaip siūloma, kainuotų brangiau – vietoje vienuolikos – penkiasdešimt litų per metus.
Įstatymo pataisą siūlantis parlamentaras Andrius Burba sako, kad būtų palikta ir galimybė žvejo bilietą įsigyta „senuoju“ būdu: sumokant banke, o kvitą nunešus į atitinkamą tarnybą, gauti pažymėjimą.
Teigiama, kad jei žvejai pirktų daugiau leidimų, atsirastų daugiau lėšų, kurios būtų skirtos žuvų apsaugai ir vandens telkiniams įžuvinti.
„Praktiškai jau 20 metų nė vienas litas iš tų leidimų, už kuriuos susimoka žvejai yra neskiriamas žuvivaisai. Mes šią klaidą norime ištaisyti, ir tuos pinigėlius, kurios žvejai sumokės už leidimus , skirti specialiajai programai“, – sako parlamentaras A. Burba.
Žūklės parduotuvės, dabar nusiperkančios leidimus savo vardu ir per pardavinėjančios žvejams pagal siūlomą įstatymo pataisą to daryti negalėtų. Dabar už tarpininkavimą joms atitenkanti suma sudaro beveik pusę metinio žvejybos leidimo kainos.
Vaikai iki šešiolikos metų, pensininkai ir neįgalieji galės žvejoti nemokamai, išskyrus privačius vandens telkinius.
Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos seimui svarstyti bus pateiktos gruodžio pradžioje. Jas priėmus tikimasi, kad elektroninė leidimų žvejoti sistema pradės veikti jau kitų metų kovą.
Anot A. Burba - "Praktiškai jau 20 metų nė vienas litas iš tų leidimų, už kuriuos susimoka žvejai yra neskiriamas žuvivaisai. Mes šią klaidą norime ištaisyti, ir tuos pinigėlius, kurios žvejai sumokės už leidimus , skirti specialiajai programai" .
Kiek šis jų tikslas virs kūnu ... z/
Kiek šis jų tikslas virs kūnu ... z/
Baltijos jūros priekrantėje mąžtant žvejų, tolesnis etnografinio verslo likimas kabinamas ant mėgėjiškos žūklės kabliuko.
Valstybės pareigą saugoti žuvų išteklius teisiškai reguliuoti sudėtinga - į norminius aktus prikaišiojama įvairių privačių interesų. Šiuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarsto Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio pabaigos.
Naujoji straipsnių redakcija yra savotiška alternatyva komiteto pirmininko Jono Šimėno prieš metus pateiktam dokumentui, kuriame pakeitimų numatoma daugiau. Žvejų balsas tąkart svarstymą sustabdė. Tačiau Seimo narių siūlymas du projektus sujungti į vieną ir vėl kelia grėsmę priekrantės žvejų verslui.
Geri ketinimai
Seimo narys Andrius Burba, šiuo metu Aplinkos komitetui pateikęs Mėgėjiškos žūklės įstatymo straipsnių pataisas, LŽ aiškino norintis sudaryti geresnes sąlygas mėgėjų žvejybai ir daugiau surinkti lėšų už žvejams parduodamus leidimus. Taip pat esą būtina suderinti įstatymo nuostatas su Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, įtvirtintomis dar pernai, kad žvejai mėgėjai taip pat privalo skirti lėšų ištekliams atkurti ir saugoti.
Už mėgėjiškos žūklės leidimus valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus, mokama valstybės rinkliava. Tačiau leidimų platinimas turi daug apribojimų. Esą dabar žvejys mėgėjas gali įsigyti leidimą žvejybai tik darbo dienomis, darbo valandomis, prieš tai banke sumokėjęs nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir pateikęs mokėjimo kvitą. Tai užima daug laiko ir yra nepatogu, todėl ne visi už pramogą susimoka.
2010 metais buvo išduota daugiau nei 75 tūkst. leidimų ir licencijų žūklei. Skaičiuojant, kad tokiu būdu įsigyti leidimą žūklei gali užtrukti vidutiniškai apie valandą darbo laiko, o vienas dirbantysis Lietuvoje per valandą sukuria apie 33 litus pridėtinės vertės - tokios leidimų žūklei išdavimo sistemos ekonominė žala gali siekti apie 2,5 mln. litų kasmet. Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų. Tai reiškia, kad dar beveik pusė žvejų mėgėjų žvejoja neturėdami leidimų.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, A.Burbos projektas žvejams tikrai palankus, mėginama išspręsti nors vieną, lėšų surinkimo, problemą. „Šiuo metu diegiama aplinkosaugos elektroninių leidimų išdavimo sistema ALIS, kuriai skirta 3 mln. litų europinių lėšų, numato galimybę per viešąjį portalą gauti leidimą internetu, SMS žinute ar kitais būdais. Ji startuos kovą“, - sakė V.Graičiūnas.
Už teisę mėgėjų žvejybai būtų mokama daugiau nei šiuo metu, bet tiek, kad tai neapribotų žvejybos galimybių ir mažiausias pajamas gaunantiems asmenims - 50 litų metams, 20 litų mėnesiui arba 5 litai dviem paroms (savaitgaliui). Vaikai iki 16 metų, pensininkai ir neįgalieji turėtų teisę žvejoti nemokamai. Privačių vandens telkinių savininkai ir žūklės ploto naudotojai už vienos paros žvejybą tokiame telkinyje galėtų imti ne daugiau kaip 50 litų.
Prioritetai supriešina
Ankstesnis Aplinkos komitetui pateiktas svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas keitė visą įstatymą ir sukėlė Baltijos jūros žvejų bendruomenės išgąstį. Šiuo metu priekrantėje iš paskutiniųjų dar gyvuoja ir valtimis iki 12 metrų žvejoja apie pusšimtis įmonių. Jos šviežiomis ir rūkytomis žuvimis aprūpina kurortines gyvenvietes, kraštui suteikia etnografinio atspalvio. O svarbiausia - žmonės išlaiko savo šeimas. J.Šimėno projekto redakcija šiam vietos verslui pranašauja liūdną pabaigą.
„Reguliuojant žvejybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje iki 20 m gylio, mėgėjų žvejybos plėtrai teikiama pirmenybė prieš verslinę žvejybą“, - teigiama 3 straipsnyje. Tokia nuostata veikiausiai užkirstų kelią Karklėje žvejams statyti prieplauką, kuriai numatyta skirti Europos Sąjungos žuvininkystės fondo lėšų, arba ateityje ja naudotųsi vien pramogautojai.
Naujo projekto siūlytojas A.Burba teigia nesutiksiąs, kad du variantai būtų plakami į vieną ir tokia žvejus kiršinanti nuostata išliktų Mėgėjiškos žvejybos įstatyme. „Mano projekte nė vienas punktas nekalba apie žvejybos ribojimą. Tačiau kiti sako, kad sujungus abu projektus į vieną galbūt pajudėtų ir anksčiau komitetui teiktų kitų sprendimų priėmimas. Aš tam nepritariu. Šimėno variante - per daug interesų. Jeigu projektai būtų sujungti, vargu ar įstatymas būtų priimtas dar šiemet“, - aiškino A.Burba.
Jūros žvejus vienijančios asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila LŽ teigė nesuprantantis, kaip galima prioritetą teikti pramogai, o ne sunkiai duoną užsidirbančiam žmogui. „Jeigu įstatymas įtvirtintų mėgėjų žvejybos prioritetą, jis užprogramuotų konfliktą. Priekrantės žvejams tektų nuolat aiškintis dėl užmestų tinklų. Jie jau buvo pas mane atvykę ir ruošiasi piketuoti prie Seimo, nes negirdi nei Žemės ūkio ministro, nei žuvininkystės valdžios pozicijos dėl tokio projekto“, - išsakė žvejų nuomonę A.Bargaila.
Valstybės pareigą saugoti žuvų išteklius teisiškai reguliuoti sudėtinga - į norminius aktus prikaišiojama įvairių privačių interesų. Šiuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarsto Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio pabaigos.
Naujoji straipsnių redakcija yra savotiška alternatyva komiteto pirmininko Jono Šimėno prieš metus pateiktam dokumentui, kuriame pakeitimų numatoma daugiau. Žvejų balsas tąkart svarstymą sustabdė. Tačiau Seimo narių siūlymas du projektus sujungti į vieną ir vėl kelia grėsmę priekrantės žvejų verslui.
Geri ketinimai
Seimo narys Andrius Burba, šiuo metu Aplinkos komitetui pateikęs Mėgėjiškos žūklės įstatymo straipsnių pataisas, LŽ aiškino norintis sudaryti geresnes sąlygas mėgėjų žvejybai ir daugiau surinkti lėšų už žvejams parduodamus leidimus. Taip pat esą būtina suderinti įstatymo nuostatas su Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, įtvirtintomis dar pernai, kad žvejai mėgėjai taip pat privalo skirti lėšų ištekliams atkurti ir saugoti.
Už mėgėjiškos žūklės leidimus valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus, mokama valstybės rinkliava. Tačiau leidimų platinimas turi daug apribojimų. Esą dabar žvejys mėgėjas gali įsigyti leidimą žvejybai tik darbo dienomis, darbo valandomis, prieš tai banke sumokėjęs nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir pateikęs mokėjimo kvitą. Tai užima daug laiko ir yra nepatogu, todėl ne visi už pramogą susimoka.
2010 metais buvo išduota daugiau nei 75 tūkst. leidimų ir licencijų žūklei. Skaičiuojant, kad tokiu būdu įsigyti leidimą žūklei gali užtrukti vidutiniškai apie valandą darbo laiko, o vienas dirbantysis Lietuvoje per valandą sukuria apie 33 litus pridėtinės vertės - tokios leidimų žūklei išdavimo sistemos ekonominė žala gali siekti apie 2,5 mln. litų kasmet. Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų. Tai reiškia, kad dar beveik pusė žvejų mėgėjų žvejoja neturėdami leidimų.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, A.Burbos projektas žvejams tikrai palankus, mėginama išspręsti nors vieną, lėšų surinkimo, problemą. „Šiuo metu diegiama aplinkosaugos elektroninių leidimų išdavimo sistema ALIS, kuriai skirta 3 mln. litų europinių lėšų, numato galimybę per viešąjį portalą gauti leidimą internetu, SMS žinute ar kitais būdais. Ji startuos kovą“, - sakė V.Graičiūnas.
Už teisę mėgėjų žvejybai būtų mokama daugiau nei šiuo metu, bet tiek, kad tai neapribotų žvejybos galimybių ir mažiausias pajamas gaunantiems asmenims - 50 litų metams, 20 litų mėnesiui arba 5 litai dviem paroms (savaitgaliui). Vaikai iki 16 metų, pensininkai ir neįgalieji turėtų teisę žvejoti nemokamai. Privačių vandens telkinių savininkai ir žūklės ploto naudotojai už vienos paros žvejybą tokiame telkinyje galėtų imti ne daugiau kaip 50 litų.
Prioritetai supriešina
Ankstesnis Aplinkos komitetui pateiktas svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektas keitė visą įstatymą ir sukėlė Baltijos jūros žvejų bendruomenės išgąstį. Šiuo metu priekrantėje iš paskutiniųjų dar gyvuoja ir valtimis iki 12 metrų žvejoja apie pusšimtis įmonių. Jos šviežiomis ir rūkytomis žuvimis aprūpina kurortines gyvenvietes, kraštui suteikia etnografinio atspalvio. O svarbiausia - žmonės išlaiko savo šeimas. J.Šimėno projekto redakcija šiam vietos verslui pranašauja liūdną pabaigą.
„Reguliuojant žvejybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje iki 20 m gylio, mėgėjų žvejybos plėtrai teikiama pirmenybė prieš verslinę žvejybą“, - teigiama 3 straipsnyje. Tokia nuostata veikiausiai užkirstų kelią Karklėje žvejams statyti prieplauką, kuriai numatyta skirti Europos Sąjungos žuvininkystės fondo lėšų, arba ateityje ja naudotųsi vien pramogautojai.
Naujo projekto siūlytojas A.Burba teigia nesutiksiąs, kad du variantai būtų plakami į vieną ir tokia žvejus kiršinanti nuostata išliktų Mėgėjiškos žvejybos įstatyme. „Mano projekte nė vienas punktas nekalba apie žvejybos ribojimą. Tačiau kiti sako, kad sujungus abu projektus į vieną galbūt pajudėtų ir anksčiau komitetui teiktų kitų sprendimų priėmimas. Aš tam nepritariu. Šimėno variante - per daug interesų. Jeigu projektai būtų sujungti, vargu ar įstatymas būtų priimtas dar šiemet“, - aiškino A.Burba.
Jūros žvejus vienijančios asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila LŽ teigė nesuprantantis, kaip galima prioritetą teikti pramogai, o ne sunkiai duoną užsidirbančiam žmogui. „Jeigu įstatymas įtvirtintų mėgėjų žvejybos prioritetą, jis užprogramuotų konfliktą. Priekrantės žvejams tektų nuolat aiškintis dėl užmestų tinklų. Jie jau buvo pas mane atvykę ir ruošiasi piketuoti prie Seimo, nes negirdi nei Žemės ūkio ministro, nei žuvininkystės valdžios pozicijos dėl tokio projekto“, - išsakė žvejų nuomonę A.Bargaila.
Jei jie ir priims rytoj, tai nieko jau nebekeičia. Kol nesibaigė tau leidimas, tol jo kaina yra tokia,kiek už jį esi mokėjęs, tik kas pirks naujus, jau juos pirks nauja kaina z/
Nėra prekeivių
- Ant ko žvejoti
- Ant ko žvejoti? Klausiate? -atsakome
- Apie masalus
- Apranga
- Batimetriniai planai
- Ežerai
- Įdomūs straipsniai
- Jaukai
- Juridinė informacija
- Jūsų istorijos
- Ką žvejoti
- Ką žvejoti? Klausiate-atsakome
- Ką žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kada žvejoti
- Kada žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kada žvejoti? Patarimai, Straipsniai
- Kaip žvejoti
- Kaip žvejoti? Pasidaryk pats
- Kaip žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kaip žvejoti? Pradedantiesiems
- Kaip žvejoti? Sezoninė žūklė
- Kaip žvejoti? Žūklės būdai
- Karikatūros
- Karštos naujienos
- Kibimas paskutinėmis dienomis
- Kibimo prognozės
- Kulinarija
- Kur žvejoti
- Kur žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kur žvejoti? Patarimai, straipsniai
- Leidiniai
- Lietuvos naujienos
- Marios
- Meškerės
- on-line žaidimai
- Pažintiniai filmai
- Plūdės
- Šiurkštūs pažeidimai
- Skyrelis vaikams
- Sveikata
- Tvenkiniai
- Upės
- Užsienio naujienos
- Žūklės istorija
- Žuvų katalogas
- Žvejo žodynėlis
- Žvejų prietarai
