Taip, sutinku su čia aprašyta, tik noriu pastebėti: kokios tos klimatinės sąlygos bebūtų-jos vistiek kils į nerštavietes (gamtos šauksmas), tik gali nebepasiekti aukštesnių vietų upėse ir išsineršti žemupiuose, marių pakrantėse...
Tokiu metų laiku visi diskutuoja, kada Kuršių marių vėgėlės pradės kilti Nemunu į savo nerštavietes. Koks pagrindinis jų neršto pradžios kriterijus - žema oro ir vandens temperatūra ar kokie nors kiti faktoriai?
Pagrindinis faktorius - žema oro ir vandens temperatūra. Tačiau didelės įtakos neršti migruojančių vėgėlių gausai turi klimato sąlygos, buvusios prieš 4-6 metus, kadangi būtent tokio amžiaus vėgėlės kyla neršti pirmą kartą. Jeigu prieš 4-6 metus žiemos buvo šiltos, sausio-vasario mėnesiais Nemuno, Jūros žemupiuose būdavo potvyniai, didelio laimikio nereikėtų tikėtis. Ir atvirkščiai, jei žiemos buvo šaltos, Nemuno delta padengta ledu, nebuvo stiprių potvyniu, - laimikis gali būti geresnis.