 |
KOKIAS SPALVAS MATO ZUVYS...
Kokias spalvas mato zuvys?
Yra be galo daug klausymu ir nuomonių apie spalvu matomuma ir ju gama po vandeniu ,praejodaug laiko kol buvo issiaiskinta apie iskelta klausyma po vandeniu.
Pirmasir pats svarbiausias klausymas kuris kamuoja zveji – ka mato apskrita zuvis po vandeniu? Ar aplamai ji gali skirti spalvas? Ar is vis galima skirti po vandeniu spalvas?sie ir kiti panasus klausimai tikrai kamuoja ne viena zveji,kurie gaudo dirbtiniais masalais,i ta rata papuolu ir as ir keletas mano draugu!
Ir taip kad,suprasti visa procesa spalvu po vandeniu reiktu atsakyti pradžiai i du klausimus:
Kokias spalvas gali pasiekti zuvies akys?
Ir kokias is spalvu gali atskirti zuvis?
Spalva po vandeniu pasiskirsto visiškai kitaip nei ore! Viskas prasidejo daug metu atgal ,nuo to kad,as atkreipiau demesi i tai kaip keičiasi spalvos po vandeniu,ir visiškai kitaip ore.Pagrindine spalva kuri dingsta po vandeniu (distiliuotu) vis gilėjant buvo ,raudona,oranžine,geltona,zalia,ir tik pacia paskutine tapo melyna spalva .Sprendziant is anksčiau išvardintu spalvu as atkreipiau demesi i viena gana idomu fakta,apie geltona ir zalia spalva.Sios spalvos,kaip atodo turi zymiai didesni matomuma po vandeniu nei visos kitos.Tuo metu as negalėjau paaiskinti kodel ?
Labiau ryškios spalvos ultravioletinėje aplinkoje yra geresnes gaudant dideliuose gyliuose.Tuo metu as jau žinojau apie paslaptinguma „ geltonos ir zalios spalvos“ ,bet negalėjau atskirti skirtumo tarp siu dviejų spalvu atspalviu. As žinojau kad, skaidriame vandenyje mėlyna ir violetine spalva išsilaiko labai giliai po vandeniu nekisdama. Greitai emiau pastebėti koks skirtumas nuopaprastu iki fluorescensiniu spalvu.Ir tada as emiau pritaikyti savo turimiems masalams. Nemazai laiko reikėjo kad tai issiaiskinti ,kad patys kibiausi mano masalai prie nedidelio apsvietimo turėjo rysku spalvu kontrasta ,ypatingai fluorescuojanciu spalvu masalai.Turejau ryškiu spalvu masala (oranžiniai-zalia su gelsvu atspalviu). Norejau si masalai stirti viename is skaidriausiu dzukijos ezeru kuriame veisiasi dideli buriai selavu.Galite tiketi galita ne,bet fluorescuojanti oranžine spalva tapo pati kibiausia .Visi gaude tuo metu lydekas mano kolegos neteko amo,nes visi gaude pagrinde juodai –baltais masalais,o kai kas ir melynai violetiniais,taip panasiais i seliavu spalvas.Taigi oranžine spalva tada parode savo privalumus visiems sukeldama susizavejima ir nuostaba.
Ultravioletine spalva tada man labai padėjo nustatyti kad, gaudant prie prasto matomumo ,ir dargi tos spalvos kurios atrode ne tokios geros po ultravioletiniu apsvietimu ,pasirode pacios kibiausios skaidriame vandenyje.Nuo to laiko namie visadaturiu po ranka ultravioletine lempa,padedančia man issirinkti paciu kibiausiu spalvu masalus.
Masalu spalvu deze panardinta i ivairius gylius atrodo vis kitaip.
Spalvu palete leidosi i ezera vis giliau (daugiau kaip 3 metrus).Vis gilėjant aiskiai matoma spalvu kaita po vandeniu.
Fluorosencinis apsvietimas,tai ne paprasta sviesa.Paprastos spalvos atsispindi su apibreztu bangos ilgiu,o fluorascensines spalvos sviecia labai aiskiai,ryškiai jeigu ant ju krenta paprasta sviesa ,ir rodos daugumoje atveju naudojant toki pati apsvietima, po vandeniu fluorascencines spalvos turi didesni matomuma nei paprastos spalvos .Kiekviena karta kai as gaudydavau tamsiame vandenyje visa laika naudodavau tik fluorascensines spalvas ,turinčius masalus.Sias spalvas turintys masalai ,puikus pasirinkimas gaudant dideliuose gyliuose.
Ne tik fluorosensija! Turekite visa laika mintyse kad , vandenyje randasi begales visokiu labai smulkiu daleliu, kurios daro itaka ,naikindamos spalvas vandenyje. As sužinojau kad istirpe organines kilmes detalytes visiškai itakoja i spalvu absorbacija.Pacia geriausia musu vandens telkiniuose laikytina paprasta geltona ir zaliu atspalviu spalva,lyginant tai su kitomis spalvomis ir ju matomumu po vandeniu vasaros laike todel kad,vasara yra vandenyje daugiau ištirpusios organikos daleliu. Galbut todel pas musu vandenu plesrunus jauciama tokia spalvu kaita rudeni .Siuo metu laiku nepaprastai sėkmingomis tampa rozinio ir oranžinio atspalvio turintys masalai.
Ka mato zuvis. Paskaičius biologine literatūra ,as sužinojau kad,zuvies akis labai panasi i žmogaus aki. Tam kad matytu spalvas zuvis ,jos akiu tinklainėje yra pagaliuku ir srateliu formos matomumo tinklelis.Pagaliukai yra ,tamtikri matomumo receptoriai tinklainėje,kurie atitinkamai funkcionuoja prie ryškaus apsvietimo. Srateliu tampa mazesnis kiekis kai yra tinklaines periferija .Srateliai maziau jautrus, sviesai nei pagaliukai (kurie palaiko matomuma net esant minimaliam apsvietimui), bet leidžia atskirti spalvas . Priklausomai nuo zuvies rusies ir gyvenimo budo pagal patvirtintus mokslinius tyrimus kiekviena rusis zuvu mato spalvas ne vienodai .Gaila kad neradau niekur jokios medžiagos ar skiriasi musu vandenu lydekos ir Amerikoje gyvenančio maskio ,spalvu atpažinimo tapatumas. Ir bet kokiu atveju vis tiek galima padaryti kai kurias išvadas:
Kuo vanduo skaidresnis ir svaresnis kuriame jus gaudote,tuo didesnis spalvu pasirinkimas .Ir tik zuvis išsirinks kokia spalva jai patinka labiausiai.Svieciant skaisciai saulei ,as dazniau naudoju tamsesniu atspalviu turinčius masalus tokius kaip melynai violetines spalvos .Naturaliu spalvu masalai,kurie atrodo kaip tikras grobis,yra labai geras pasirinkimas skaidriame vandenyje,ar mazuose vandens telkiniuose kai yra pakankamas apsvietimas. Kuo mazesnis yra apsvietimo laipsnis ir žvejojama yra gilesniuose vandens sluoksniuose tuo mazesnis yra pasirinkimas spalvu gamos.Pirmame plane atpuola – juoda,balta,ir fluorascensines spalvos.
Vandens spalva taip pat laikomas geru indikatoriumi pasirenkant masalo spalva. Ryskiai mėlyna ,turbūt bus pati sėkmingiausia tarp spalvu. Jei vanduo kakavines spalvos – ruda,medaus,ir oranžines spalvos.O jei vanduo neskaidrus bet svarus,reiktu rinktis fluoresuojanciu spalvu masalus.
Kai labai zemas apsvietimo laipsnis,didele reiksme turi spalvu kontrastingumas,nei pacios spalvos pasirinkimas.Tokiuose atvejuose reiktu apsistoti ties juoda,balta ar fluorascensine spalva.
Yra be galo daug klausymu ir nuomonių apie spalvu matomuma ir ju gama po vandeniu ,praejodaug laiko kol buvo issiaiskinta apie iskelta klausyma po vandeniu.
Pirmasir pats svarbiausias klausymas kuris kamuoja zveji – ka mato apskrita zuvis po vandeniu? Ar aplamai ji gali skirti spalvas? Ar is vis galima skirti po vandeniu spalvas?sie ir kiti panasus klausimai tikrai kamuoja ne viena zveji,kurie gaudo dirbtiniais masalais,i ta rata papuolu ir as ir keletas mano draugu!
Ir taip kad,suprasti visa procesa spalvu po vandeniu reiktu atsakyti pradžiai i du klausimus:
Kokias spalvas gali pasiekti zuvies akys?
Ir kokias is spalvu gali atskirti zuvis?
Spalva po vandeniu pasiskirsto visiškai kitaip nei ore! Viskas prasidejo daug metu atgal ,nuo to kad,as atkreipiau demesi i tai kaip keičiasi spalvos po vandeniu,ir visiškai kitaip ore.Pagrindine spalva kuri dingsta po vandeniu (distiliuotu) vis gilėjant buvo ,raudona,oranžine,geltona,zalia,ir tik pacia paskutine tapo melyna spalva .Sprendziant is anksčiau išvardintu spalvu as atkreipiau demesi i viena gana idomu fakta,apie geltona ir zalia spalva.Sios spalvos,kaip atodo turi zymiai didesni matomuma po vandeniu nei visos kitos.Tuo metu as negalėjau paaiskinti kodel ?
Labiau ryškios spalvos ultravioletinėje aplinkoje yra geresnes gaudant dideliuose gyliuose.Tuo metu as jau žinojau apie paslaptinguma „ geltonos ir zalios spalvos“ ,bet negalėjau atskirti skirtumo tarp siu dviejų spalvu atspalviu. As žinojau kad, skaidriame vandenyje mėlyna ir violetine spalva išsilaiko labai giliai po vandeniu nekisdama. Greitai emiau pastebėti koks skirtumas nuopaprastu iki fluorescensiniu spalvu.Ir tada as emiau pritaikyti savo turimiems masalams. Nemazai laiko reikėjo kad tai issiaiskinti ,kad patys kibiausi mano masalai prie nedidelio apsvietimo turėjo rysku spalvu kontrasta ,ypatingai fluorescuojanciu spalvu masalai.Turejau ryškiu spalvu masala (oranžiniai-zalia su gelsvu atspalviu). Norejau si masalai stirti viename is skaidriausiu dzukijos ezeru kuriame veisiasi dideli buriai selavu.Galite tiketi galita ne,bet fluorescuojanti oranžine spalva tapo pati kibiausia .Visi gaude tuo metu lydekas mano kolegos neteko amo,nes visi gaude pagrinde juodai –baltais masalais,o kai kas ir melynai violetiniais,taip panasiais i seliavu spalvas.Taigi oranžine spalva tada parode savo privalumus visiems sukeldama susizavejima ir nuostaba.
Ultravioletine spalva tada man labai padėjo nustatyti kad, gaudant prie prasto matomumo ,ir dargi tos spalvos kurios atrode ne tokios geros po ultravioletiniu apsvietimu ,pasirode pacios kibiausios skaidriame vandenyje.Nuo to laiko namie visadaturiu po ranka ultravioletine lempa,padedančia man issirinkti paciu kibiausiu spalvu masalus.
Masalu spalvu deze panardinta i ivairius gylius atrodo vis kitaip.
Spalvu palete leidosi i ezera vis giliau (daugiau kaip 3 metrus).Vis gilėjant aiskiai matoma spalvu kaita po vandeniu.
Fluorosencinis apsvietimas,tai ne paprasta sviesa.Paprastos spalvos atsispindi su apibreztu bangos ilgiu,o fluorascensines spalvos sviecia labai aiskiai,ryškiai jeigu ant ju krenta paprasta sviesa ,ir rodos daugumoje atveju naudojant toki pati apsvietima, po vandeniu fluorascencines spalvos turi didesni matomuma nei paprastos spalvos .Kiekviena karta kai as gaudydavau tamsiame vandenyje visa laika naudodavau tik fluorascensines spalvas ,turinčius masalus.Sias spalvas turintys masalai ,puikus pasirinkimas gaudant dideliuose gyliuose.
Ne tik fluorosensija! Turekite visa laika mintyse kad , vandenyje randasi begales visokiu labai smulkiu daleliu, kurios daro itaka ,naikindamos spalvas vandenyje. As sužinojau kad istirpe organines kilmes detalytes visiškai itakoja i spalvu absorbacija.Pacia geriausia musu vandens telkiniuose laikytina paprasta geltona ir zaliu atspalviu spalva,lyginant tai su kitomis spalvomis ir ju matomumu po vandeniu vasaros laike todel kad,vasara yra vandenyje daugiau ištirpusios organikos daleliu. Galbut todel pas musu vandenu plesrunus jauciama tokia spalvu kaita rudeni .Siuo metu laiku nepaprastai sėkmingomis tampa rozinio ir oranžinio atspalvio turintys masalai.
Ka mato zuvis. Paskaičius biologine literatūra ,as sužinojau kad,zuvies akis labai panasi i žmogaus aki. Tam kad matytu spalvas zuvis ,jos akiu tinklainėje yra pagaliuku ir srateliu formos matomumo tinklelis.Pagaliukai yra ,tamtikri matomumo receptoriai tinklainėje,kurie atitinkamai funkcionuoja prie ryškaus apsvietimo. Srateliu tampa mazesnis kiekis kai yra tinklaines periferija .Srateliai maziau jautrus, sviesai nei pagaliukai (kurie palaiko matomuma net esant minimaliam apsvietimui), bet leidžia atskirti spalvas . Priklausomai nuo zuvies rusies ir gyvenimo budo pagal patvirtintus mokslinius tyrimus kiekviena rusis zuvu mato spalvas ne vienodai .Gaila kad neradau niekur jokios medžiagos ar skiriasi musu vandenu lydekos ir Amerikoje gyvenančio maskio ,spalvu atpažinimo tapatumas. Ir bet kokiu atveju vis tiek galima padaryti kai kurias išvadas:
Kuo vanduo skaidresnis ir svaresnis kuriame jus gaudote,tuo didesnis spalvu pasirinkimas .Ir tik zuvis išsirinks kokia spalva jai patinka labiausiai.Svieciant skaisciai saulei ,as dazniau naudoju tamsesniu atspalviu turinčius masalus tokius kaip melynai violetines spalvos .Naturaliu spalvu masalai,kurie atrodo kaip tikras grobis,yra labai geras pasirinkimas skaidriame vandenyje,ar mazuose vandens telkiniuose kai yra pakankamas apsvietimas. Kuo mazesnis yra apsvietimo laipsnis ir žvejojama yra gilesniuose vandens sluoksniuose tuo mazesnis yra pasirinkimas spalvu gamos.Pirmame plane atpuola – juoda,balta,ir fluorascensines spalvos.
Vandens spalva taip pat laikomas geru indikatoriumi pasirenkant masalo spalva. Ryskiai mėlyna ,turbūt bus pati sėkmingiausia tarp spalvu. Jei vanduo kakavines spalvos – ruda,medaus,ir oranžines spalvos.O jei vanduo neskaidrus bet svarus,reiktu rinktis fluoresuojanciu spalvu masalus.
Kai labai zemas apsvietimo laipsnis,didele reiksme turi spalvu kontrastingumas,nei pacios spalvos pasirinkimas.Tokiuose atvejuose reiktu apsistoti ties juoda,balta ar fluorascensine spalva.
Diskusijos autorius Zanelis , 4542 dienų
Atsakymai
Nėra prekeivių
- Ant ko žvejoti
- Ant ko žvejoti? Klausiate? -atsakome
- Apie masalus
- Apranga
- Batimetriniai planai
- Ežerai
- Įdomūs straipsniai
- Jaukai
- Juridinė informacija
- Jūsų istorijos
- Ką žvejoti
- Ką žvejoti? Klausiate-atsakome
- Ką žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kada žvejoti
- Kada žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kada žvejoti? Patarimai, Straipsniai
- Kaip žvejoti
- Kaip žvejoti? Pasidaryk pats
- Kaip žvejoti? Patarimai,straipsniai
- Kaip žvejoti? Pradedantiesiems
- Kaip žvejoti? Sezoninė žūklė
- Kaip žvejoti? Žūklės būdai
- Karikatūros
- Karštos naujienos
- Kibimas paskutinėmis dienomis
- Kibimo prognozės
- Kulinarija
- Kur žvejoti
- Kur žvejoti? Klausiate-atsakome
- Kur žvejoti? Patarimai, straipsniai
- Leidiniai
- Lietuvos naujienos
- Marios
- Meškerės
- on-line žaidimai
- Pažintiniai filmai
- Plūdės
- Šiurkštūs pažeidimai
- Skyrelis vaikams
- Sveikata
- Tvenkiniai
- Upės
- Užsienio naujienos
- Žūklės istorija
- Žuvų katalogas
- Žvejo žodynėlis
- Žvejų prietarai
