Žinoma, labai energingai šios plėšriosios žuvys medžioja neilgai, nes įnirtingai puldamos mailių jos greitai pasisotina. Tačiau vandens paviršiuje šurmulį kelia ne viso ežero ešeriai. Yra žuvų, kurios kažkodėl vandens paviršiuje grobio neieško, o mielai medžioja tam tikrame gylyje. Tas gylis dažniausiai ir yra visų nelaimių klatininkas. Taigi neužtenka atsidurti geru laiku geroje ežero vietoje, nes jeigu nerasite to vandens sluoksnio, kuriame puotauja šie plėšrūnai, teks pasitenkinti vienu kitu laimikiu, na o jeigu pavyks pasirinkti tinkamą žūklės gylį, tai per tas keliasdešimt minučių valtyje spurdės nemažai puikiausių žuvų. Smarkiai ešeriai nekibs labai ilgai, bet ir tiek laiko užteks, kad emocijos lietųsi per kraštus, o palaiminga būsena lydėtų visą vakarą.
Tokia plėšriųjų žuvų žūklė nesudėtinga - tereikia, kad masalas meškeriojant būtų vis kitame gylyje, t.y. turime patys ieškoti medžiojančių ešerių. Tai visai nesunku - tereikia paimti paprastą pailgos formos slankiojančią plūdę, surišti sistemėlę - štai beveik ir viskas.
Sistemėlė taip pat nesudėtinga-pavadėlis su kabliuku, pailgas slankiojantis svarelis, kurį nušveičiu iki blizgesio, pora stabdančių švino rutuliukų ir suktukas. Reikiamas gylis fiksuojamas mazgu, surištu virš plūdės, šis mazgas kartu riboja ir plūdės slankiojimą valu.
Anksčiau imdavau paprastus slankiojančius slyvutės formos svarelius. Apie dabartinį svarelį perskaičiau viename lenkų žurnale. Straipsnio autorius teigė, kad pailgas blizgantis svarelis papildomai vilioja jų dėmesį. Negaliu pasakyti, ar toks svarelis yra labai veiksmingas, tačiau tiksliai žinau, kad žuvų jis tikrai nebaido.
Nors rudenį ešeriai maitinasi visą dieną, tačiau man pats mieliausias žūkėls laikas yra šiltų saulėtų dienų pavakarys. Tada neskubėdamas prisigaudau mailiaus, anksčiau nuplaukiu į žūklės vietą ir po truputį pradedu žvejotu. Iš pradžių, rodos, niekas masalu nesidomi, tačiau neapsigaukite - dažnai kibti pradeda labai netikėtai, taip pat netikėtai ir nustoja kibti. Saulei leidžiantis, kai vanduo patamsėja, žūklė baigiasi-ešeriai kažkur dingsta, tad galima ramiai plaukti į krantą.
Pakrančių ruože beveik niekada nemeškerioju. Šioje vietoje kimba tik vidutiniokai ir visai maži ešeriukai. Didieji laikosi gilesnėse vietose, ties dugno skardžiu, povandeninių kalnelių šlaitais ir pan. Rudenį nebūna geresnių ar blogesnių povandeninių kalnelių ar kitų žūklės vietų, nes dryžuotieji plaėšrūnai plaukioja visur: pasirodo tai vienoje, tai kitoje vietoje, tai prie pat dugno, tai viduriniuose vandens sluoksniuose ar net pačiam paviršiuje.
Taigi aprašytasis ešrių žūklės būdas yra labai veiksmingas, nes taip meškerojant galima surasti, kur medžioja šios plėšriosios žuvys.