Karpio medžioklė po ledu

Trečiadienis, 02 Sausis 2013 17:57

Parašė Remigijus Pupelis

Ar žiemą miega tik barsukai?

Karpio medžioklė po ledu

I dalis- nuo minties iki plano

Pavarčius žvejams skirtus leidinius akivaizdu, kad žiema jau eina į pabaigą, ir poledinės žūklės sezonas gyvena paskutines dienas. 2011 metai poledinės žūklės mėgėjams buvo rojus, žiema nuo pat pirmų savaičių sukaustė vandens telkinius ledu. O ką tokiu metų laiku veikti karpių žūklės mėgėjams? Vieni laikinai keičia specializaciją ir pasiduoda žiemos siūlomiems žūklės būdams. Tuo tarpu kiti lieka ištikimi tai vieninteliai karpių žūklei, visą žiemos periodą medituoja ir teoriškai kaupiasi naujam sezonui. Tiek vieni, tiek kiti žiemą atnaujina žvejybai skirtą įrangą, domisi karpių gaudymui skirtomis naujovėmis tiek pašarų, tiek įrankių sferose. Žiemos periodas tam labiausiai tinka. Juk senolių išmintis byloja: roges ruošk vasarą.

O aš nenoriu priklausyti nei vieniems nei kitiems. Aš noriu likti ištikimas karpių žūklei ir tuo pačiu žuvauti žiemą. Na reikia pripažinti, kad kalendorinė žiema jau baigėsi ir parskridę varnėnai skelbia ne tik apie kalendorinio pavasario buvimą.  Todėl šiemet, kaip ir keleri metai iš eilės būsiu pavėlavęs. Nežinau ar tai kaprizas, ar tai profesinė liga, ar ieškojimas kažko nauja, bet aš noriu atsakyti sau į vieną klausimą.: ar karpiai kimba po ledu? Turiu praktikos ir galiu teigti, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, karpiai aktyviai maitinasi 6 laipsnių vandens temperatūroje. Kyla klausimas, ar vandens temperatūrai nukritus dar žemiau, žuvis pasidaro visiškai pasyvi? Ar ledui sukausčius vandens telkinius, karpiai nugrimzta į žiemos snaudulį?

Teoriškai yra įvairių pasamprotavimų šiuo klausimu, bet praktika tai mažai pagrįsta. Teko girdėti dviprasmiškų atsakymų: senovės žvejai teigia, kad karpiai žiemą miega, kaip meškos; šiuolaikiniai žvejai teigia, kad karpis maitinasi ir šaltuoju metų laiku. Esu girdėjęs ne vieną pasakojimą, kad pagauna karpius ir žiemą. Be to, teko girdėti ir matyti pagautus nedidelius, iki 3 kilogramų karpius iš po ledo. Žvejai kalba, kad telkiniuose, kur yra daug karpių, kažkokie vandens galiūnai raško avižėles. Žodžiu pasamprotavimų ir nuomonių yra įvairių.

Vos praėjus mėnesiui po karpių žūklės sezono uždarymo, karpininkai skundžiasi juos kamuojančiais naktiniais košmarais apie karpių žūklę. Kankinasi, bet nedrįsta Pietinių Europos vandenų palikuonių gaudyti žiemą. Gal jie ir teisūs, tai beviltiškas užsiėmimas. Bet lietuvių liaudies išmintis byloja: geriau gailėtis pabandžius, nei gailėtis nepabandžius. Pasikliaudamas senolių išmintimi, vedinas žvejo smalsumo bei pasakojimų apie raškomas avižėles, nusprendžiau vardan mokslo išbandyti poledinę karpių žūklę. Reikia prisipažinti, kad ta mintis jau keletą metų neleidžia man ramiai peržiemoti, bet vis nesiryždavau. Tačiau jei našlaitė gali pririnkti krepšį žibučių naujų metų išvakarėse, kodėl aš negaliu sugauti karpio iš po ledo kovo mėnesį?

Maniau sušaukti ekspediciją šiam išbandymui nebus lengva. Todėl negaišdamas laiko šį savo sumanymą aptariau su geru draugu Kęstučiu Arbačiausku. Iš pradžių jis pamanė, kad juokauju. Bet kai išdėsčiau savo sumanymą, Kęstas ištarė: na, gal jaukui reik naudot kukurūzus, nes birų jauką iškart karšiukai užpuls. Dėl jauko buvo galima diskutuoti, bet ar verta bandyti sugauti karpį iš po ledo su Kęstu diskutuoti nebereikėjo, jis sutiko prisidėti prie šio eksperimento. O, kad nuomonės išsiskyrė dėl jauko, tai tik privalumas. Kuo daugiau išbandysim skirtingų jaukinimo būdų, tuo daugiau išvadų bus galima daryti po žūklės. Ir kad šis sumanymas nebūtų žvejų priimtas kaip pokštas, ar noras jauniems žvejams pakvailioti, papasakojau savo sumanymą senam karpių žūklės vilkui, karpininkų asociacijos prezidentui Tomui Būdui ir pakviečiau jį prisidėti prie mūsų. Tomas į šį sumanymą reagavo labai teigiamai, pažadėjo prisijungti ir davė keletą pasiūlymų, kaip jo nuomone tai geriau padaryti . Taip buvo surinkta poledinės karpių žūklės entuziastų komanda. 

Liko išspręsti kitus klausimus ir pirmyn. Vienas iš jų – vandens telkinys. Tokiam atvejui reikia žuvingo vandens telkinio, be to, vyraujanti žuvis turi būti karpis. Todėl Dideleszuvys.lt telkinys šiam reikalui mūsų manymu ypatingai tiko.

Čia priėjome prie antro klausimo – jaukas, jaukinimo taktika. Vėlyvą rudenį tame telkinyje labai sėkmingai gaudžiau žuvį jaukindamas „Deepex“ Carp protein biriu jauku. Be to, to paties gamintojo vakume konservuoti kukurūzai, kanapės ir kviečiai manau taip pat tiks žiemos prievilui. Todėl ir šis klausimas buvo greitai išspręstas.

Jaukinimo taktika čia taip pat ne paskutinėje vietoje. Pagal mūsų planą visas eksperimentas turėjo trukti tris savaites, todėl ir jaukinimą planavom tam laikui. Žvejoti  planavome tris savaitgalius iš eilės.  Jaukinti pradėjome savaitę iki pirmos žūklės, tai yra kovo 6 dieną.  Žūklei pasirinkome skirtingus žūklės taškus arti vandens telkinio vidurio, kur žinojome, kad yra nemažos properšos nuo žolynų. Pirmu jaukinimu į kiekvieną žūklavietę (tris žūklės taškus 2 metrų skersmens apskritime) subėrėme  apie 800 gramų skaldytų baltyminių kukulių, kukurūzų, palečių ir biraus jauko mišinio. Po trijų parų ta pati dozė vėl buvo suberta į vandenį.  Pagal planuojamą jaukinimo taktiką trijų savaičių bėgyje planavome suberti apie 4,5 kg jauko, tai yra apie 1,5 kg jauko į savaitę, jaukinant du kartus per savaitę po 800 g kiekvienu sykiu. Jei žinotume, kad į jaukinimo tašką nesuplauks pasimaitinti karšiai, toks jauko kiekis būtų galbūt per didelis. Bet spėjame, kad karšiai šių taškų tikrai neaplenks, todėl ir jaukinimą buvo nuspręsta kartoti kas kelios paros. Ir tikėjome, kad susirinkę karšiai šėrimvietėse sudomins nemiegančius karpius, o likę stambesnės jauko frakcijos po karšių puotos, bus geras kąsnelis nejudriems karpiams. Žinome ir buvome nusiteikę, kad greito efekto tikrai nebus. Be to, kovo mėnesį pasirinkome neatsitiktinai. Juk kažkada pavasaris turi ateiti ir su kiekviena diena šiltėjantis oras pasitarnaus mūsų naudai. Na, taip mastėme viską planuodami – o kiek mūsų planai bus realūs, parodys ateitis.

Kokius įrankius naudoti poledinėje žūklėje gaudant ešerius ar stintas mes visi puikiai išmanome, bet apie karpių poledinę žūklę išminties mažai. Pasirenkant įrankius mąstėme apie kelis dalykus: turi būti laikomasi mėgėjiškos žūklės taisyklių; turi būti išlaikyta aukšta karpių žūklės kultūra ir trečias dalykas – tai karpiams mūsų įrankiai nerūpi. Todėl remdamiesi šiais trimis principais nusprendėme įrankius naudoti tuos pačius, kuriais žuvaujame vasarą, kuo labiau juos pritaikant esamai situacijai. Žinojom, kad stovas, ilgi kotai ir galingos ritės mažai duos naudos, bet buvome įsitikinę, kad įrankiai mažiausiai turi įtakos kibimui. Juk žūklėje kur kas svarbiau nei įrankiai yra tinkamas masalas, jo pateikimas, jaukas, bei jaukinimo taktika. Bet apie masalus, jų pateikimą, žūklės taktiką bei įspūdžius žūklėje mes pakalbėsime po trijų savaičių, o tiksliau tai po visų trijų žūklės savaitgalių.

Kai skaitysite šį straipsnį, ko gero aš jau rašysiu jo tęsinį, bandysiu pasidalinti žūklės įspūdžiais, todėl Jūs palinkėti mums sėkmės nebespėsite. Taip, kad teks mums pasikliauti tik savo sėkme ir kolegų išradingumu. Nei žvyno, nei uodegos jums pavasarinėse Jūsų žūklėse. Iki kito susirašymo.

Straipsnis pagal laukarpis.lt