Trumpai drūtai apie stintas

Stintų žūklė ties Nida ir ties Juodkrante skiriasi. Kuršių mariose ties Nida nėra srovės, todėl valo gale kabinamos 15-20 g sveriančios blizgutės, o virš jų rišama mažų blizgučių stintoms žvejoti girlianda. Paprastai rišamos trys blizgutės. Juodkrantėje, kur srovė juntama, valo gale rišama ne blizgutė, bet gerokai sunkesnis (30-40 g) svarelis. Juodkrantėje žvejai stengiasi gaudyti kuo plonesnėmis ir lengvesnėmis blizgutėmis, kad jos plazdentų srovėje. Šios lengvos blizgutės puikiai tinka žvejoti ir ties Nida. Ant blizgučių jau nuo seno įprasta kabinti stintos gabaliuką, nors pastaraisiais metais žvejai dažniau kabina gabalėlį kuojytės. Gabaliukas nedidelis – 5x5x5 ar 7x7x7, kubelio formos. Toks kubelis neturi pasunkinti blizgutės ir varžyti jos judesių.

Stintas žvejojant naktį pastaruoju metu naudojamos fosforinės blizgutės. Tokių blizgučių įsigyti nesunku, jos gaminamos ir Lietuvoje. Man patinka mažos fosforinės blizgutės, kurių viena pusė raudona, kita – fosforinė. Žvejai , gaudantys naktį, paskutiniu metu stintų sužvejoja daugiau nei tie, kurie agurkais kvepiančias žuveles gaudo dieną.

Kai stintos nekimba, vertėtų pakeisti žūklės būdą, išsitraukti paprasčiausią “balalaiką” ir pabandyti žvejoti avižėle. Taip žvejojant per dieną galima pasigauti kur kas daugiau stintų, nei sėdint ir žiūrint į nejudančias meškerėles stintoms žvejoti. Stintos ėsti gal ir nenori, blizgutės negriebia, tačiau avižėlės neatsisako. Tik reikia pavaikščioti, pagręžioti ekečių, paieškoti nedidelių stintų būrelių. Taip bevaikščiojant ant kabliuko pakliūna ir didesnis ešerys. Kartais avižėlę griebia ir vėgėlė.

Stintos gaudomos siaurame 1 km pločio ruože nuo Klaipėdos iki Pervalkos. Toliau, Nidos link, stintos laikosi plačiau – iki per marių vidurio. Į pietus nuo Nidos už Grabšto rago stintų būriai retėja. Ties Rasyte šių žuvų jau nebepagaunama. Gaudant stintas galima tikėtis įvairiausių siurprizų. Buvo metų, kai gaudant stintas puikiai kibo sterkai. Pasitaiko, kad ir ešeriai, pasitraukę iš savo žiemojimo vietų, godžiai griebia blizgutę su stintos gabalėliu. Būna, kad meškerėlių viršūnes laužo ir valus trauko sykai.

Į kuršių marias stintos pradeda migruoti dar lapkričio mėnesį , tad nekantriausi žvejai jas pradeda gaudyti dar atvirame vandenyje nuo Palangos tilto, jūros vartų molo ir Kuršių marių krantinių Klaipėdoje. Ilgais meškerykočiais ir fosforinių blizgučių girliandomis žvejojama dažniausiai naktį. Vėliau ateina žūklės nuo Kuršių marių ledo metas. Jei marios užšąla anksti, ties Klaipėda, Juodkrante šios žuvys pradeda kibti dar gruodžio pabaigoje. Bet daugiausia laimikių būna vasarį ir kovą. Ties Kintais, Vente ar Rusnės sala stintų ieškoti neverta, čia jų mažai. Kuršių mariose gana daug stintų pasirodo jau sausio mėnesį. Tuo metu jos gaudomos nuo Klaipėdos iki Juodkrantės. Vėliau, pasirodžius vis gausesniems stintų būriams, šias žuveles galima žvejoti iki pat Nidos.

Meškerykotis stintoms žvejoti neįmantrus, tačiau būtinai privalo:

- Būti standus ir labai tvirtas;

- Atlaikyti smūgius į ledą.

Anksčiau žvejai manydavo, kad stinta – godi ir kvaila žuvelė, taigi užtenka kabliukus apvynioti folija. Dabar tokios nuomonės nebesilaikoma, ir stintų žūklė tampa vis įmantresnė: naudojamos spalvoto metalo blizgutės, metalinės blizgutės ir plastmasinės fosforu dengtos avižėlės. Vidurdienį, kai visai nekimba, puikiai tinka paprastos avižėlės ir muselės kombinacija. Pagrindinė taisyklė: visi stintas viliojantys masalai turi būti kuo lengvesni, kad žaistų srovėje. Svarbus ir kabliukas – reikia atkreipti dėmesį į jo kokybę ir dydį. Geriausia rasti aukso vidurį, kai kabliukas storokas, bet gana aštrus. Ploni avižėlių kabliukai netinka, nes sparčiai darbuojantis jie įstringa į ledą ir lūžta.Girliandos blizgutės rišamos ant trumpų 3-4 cm pavadėlių, tarp jų paliekamas 15-20 cm tarpas. Apatinė girliandos blizgutė turi kabėti kuo arčiau dugno. Kaip girliandą galima naudoti įvairias jūrinių žuvų žūklės sistemėles. Jų kabliukai būna gražiai papuošti ir puikiai vilioja stintas.