Nedidelės, iki 7-10 cm ilgio, rečiau iki 15 cm, ir iki 13 g, į paprastąsias aukšles panašios plokščiašonės žuvys. Abiejuose šonuose yra linijos su siauromis juodų taškų juostomis abiejuose kraštuose, todėl jos atrodo dvigubos ir labai ryškios. Nugara tamsiai žalsva, šonai žalsvai sidabriški, pilvas sidabriškas. Pagal šį požymį srovines aukšles lengva atskirti nuo paprastųjų. Gyvena iki 5-6 m. Jaunikliai minta fitoplanktonu ir zooplanktonu. Suaugusių srovinių aukšlių maistą sudarokladoceros, vabzdžiai, žiedadulkės, smulkūs bentosiniai gyvūnai.
Dažniausiai gyvena didesnėse upėse, sraunumose, rėvose, mažuose, ypač šaltavandeniuose, upeliuose, ežeruose ir tvenkiniuose negyvena. Srovinės aukšlės gyvena nedideliais būreliais, viršutiniuose vandens sluoksniuose, kartais - net kartu su paprastosiomis aukšlėmis.
Srovinės aukšlės verslinės ir mėgėjiškos žūklės reikšmės neturi. Jomis minta plėšrios žuvys.
Lietuvoje šių žuvų dažnai sutinkama sraunesnėse upėse. Neršia gegužės mėnesį, kur žvirgždėtas ir akmenuotas gruntas.
Srovinė aukšlė vandenyje laikosi kiek giliau, negu paprastoji aukšlė. Ji gaudoma tokiais pat būdais bei priemonėmis, kaip ir paprastoji aukšlė. Ji taip pat gali būti panaudota kaip masalas plėšriosioms žuvims gaudyti.
Maitinas vabzdžių lervomis, sliekais, bei smulkia vandens gyvunija.