Stinta (Osmerus eperlanus) 1758m.

Pirmadienis, 18 Vasaris 2013 18:41

Parašė Titas

Stintos kūnas ilgas ir žemas. Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matiniai. Šoninė linija nepilna, joje 4-16 žvynų. Nugarinis pelekas ir uodeginis pelekas pilkšvi, pauodeginis pelekas, pilvo pelekai bespalviai. Galva ilga, apatinis žiomuo atsikišęs. Akys virš žiočių kampų. Žuvis turi specifinį, panašų į agurkų kvapą. Būna praeivių ir sėslių formų. Jų sugaunama ir Lietuvoje. Praeivės stintos vadinamos didstintėmis. Jų gerai išsivystę dantys. Akies skersmuo mažesnis negu tarpuakio plotis.

Tai pat stintos užauga iki 25 – 30 cm, svoris – iki 80 g. Dažniausiai sugaunamos 2 m., ilgis – iki 14-16 cm, svoris – 25-30 g. Gyvena Baltijoje iki 7-9 m. Subręsta 2 metų, rečiau – 3 m.

Stintos mėgsta gilias vietas ir vandenį gerai prisotintą deguonies. Laikosi paprastai viršutiniuose vandens sluoksniuose, bet temperatūrai krintant ir stipriam vėjui pučiant, nusileidžia gilyn arba ieško užuovėjos arti pakraščių.

Junosios stinots  maitinasi vėžiagyviais, o suaugusios dar minta ir dugnine gyvūnija, naikina savo ir kitų žuvų jauniklius, ir ikrus. Neršto metu nesimaitina. Dėl maisto stintos konkuruoja su aukšlėmis ir seliavomis. Bet ežeruose, kur sutinkamos visos šios trys žuvų rūšys, tarp jų konkurencija sušvelnėja, kadangi aukšlės laikosi arti vandens paviršiaus, stintos vengia šiltesnio vandens ir eina gilyn, o seliavos paprastai gyvena daugiau, negu 10 metrų gilumoje.

Labai dažna verslinė žuvis. Turi specifinį, panašų į agurkų kvapą. Būna praeivės ir sėslios stintos. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse (Lietuvoje giliuose ežeruose bei Kuršių mariose) ir vadinamos stintelėmis.

Stintų priešai yra starkiai, ešeriai, lydekos, vėgėlės, unguriai, vandeniniai paukščiai, ir varnos. Vasaros metu dažnai galima pastebėti, kaip ešeriai persekioja jauniklių stintų būrius.

Neršia Nemuno žemupyje ant žvirgždo, augalų šaknų ar kitokio substrato balandžio mėn., kai vandens temperatūra yra 4-6 °C. Vislumas – 10 – 20 tūkst, ikrelių. Jaunikliai migruoja į jūrą, minta zooplanktonu. o paaugusios žuvys – bentosiniais gyvūnais ir smulkiomis žuvelėmis. Žvejojamos žiemą ir pavasarį. Pastaruoju dešimtmečiu sugaunama po 244- 5850 cnt per metus. Jų ištekliai mažėja dėl upių deltų teršimo ir seklėjimo. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse ir vadinamos stintelėmis. Jų dantys maži. Akies skersmuo didesnis arba lygus tarpuakio pločiui. Kūnas pilkšvai melsvas, beveik permatomas. Yra ekologinių formų, prisitaikiusių gyventi prie skirtingo terminio režimo. Neršto metu stintų susirenka labai dideli būriai.

Stintos greit atstato savo išteklius, todėl jos ir žvejojamos didesniais kiekiais, ypač stintelės, kurios lytiškai subręsta labai anksti. Stintų atžvilgiu žvejams yra žinomi geri ir blogi metai, tai galima paaiškinti tuo, kad jų gyvenimas palyginus su kitomis žuvimis yra trumpas ir jos neršia dažniausiai vieną ir tik retais atvejais keletą kartų gyvenime, todėl veistis nepalankiomis sąlygomis, kuomet išsirita mažas jauniklių kiekis (pvz.: dėl vandens lygio svyravimo nerštavietėse, vėlyvo pavasario ir kitų sąlygų pasikeitimo), jau artimiausiais metais jų sugavimas labai krenta, o esant palankiems veisimosi metams — jų vėl labai greit padaugėja.

Lietuvoje aptinkamos dviejų rūšių stintos:  stinetele ir didstintė. Kuršių mariose šios dvi rušys yra tos pačios tik skirtingo amžiaus.

Stintelė – tai ežerinė stintos forma. Jos dantys silpnai išsivystę. Kūnas yra pilkai  mėlynas ir beveik permatomas. Lietuvoje užtinkamos dideliuose ir giliuose ežeruose, tokiuose kaip Baluošas ir Asveja, Kuršių mariose, o pavasarį ir Nemuno žiotyse. Stintelėms tinka  daugelis Lietuvos ežerų, tačiau dėl raidos ypatumų dabar stintelių ne visur yra. Jas patartina įveisti ten, kur gyvena starkiai, kadangi pastebėta, jog ten kur yra stintelių jauniklių, ten ypač gerai auga starkių jaunikliai, o kur gausu stintų ir aukšlių – stambesnieji starkiai. Stinteles veisti nesunku, tačiau jų veisimui ypatingas dėmesys neskiriamas.

Didstintė dažniausiai užauga 15-20 cm ilgio ir 20-35 g svorio, kartais pasitaiko iki 30 cm ilgio ir 75 g svorio. Trijų metų amžiaus didstintės yra apie 15 cm ilgio, šešių metų amžiaus – apie 19cm. Gyvena iki 9 metų amžiaus. Subręsta trečiaisiais ketvirtaisiais gyvenimo  metais. Vislumas – nuo 9 000 iki 40 000 ikrelių.

Stinta gaudoma nuo birželio iki lapkričio mėnesio, geriausia gaudyti anksti rytą ir vėlai vakare. Ji žvejojama 2-2,5 m gylyje. Tinkamiausia žvejoti plūdine. Masalas – maži sliekai, nereidos, žuvies mėsos gabaliukai. Geriausia žvejoti upokšnių intakuose, akmenuotose įlankelėse.

Taip pat labai sėkmingai stinta gaudoma ir žiemą, nuo ledo, giliose vietose, naudojant tam tikras sistemėles. Gaudoma ne tik giliuose ežeruose, tačiau ir Kuršių mariose. Sistemėlės stintoms naudojamos įvairiausios, tačiau visos jos kažkuom panašios: svoris ar blizgė apačiojeir aukščiau 2-3 trumpi pavadėliai su kabliukais ar avižėlėmis. Stintinė sistemėlė būna iki 0,5-4m, ir kiekvienas žvejas ją tobulina savaip, pavyzdžiui: daug diskusijų kyla, ar reikia naudoti florescuojančius masalus, ar naudoti paprastus kabliukus, ar rišti avižėles.