Lynas (Tinca tinca) 1758m.

Ketvirtadienis, 28 Vasaris 2013 14:51

Parašė Titas

Lynas - dugninė žuvis, bet maistą renka nuo vandens augmenijos ir viršutiniuose vandens sluoksniuose. Skirtinguose vandens telkiniuose jie auga nevienodai. Didžiausias Lietuvoje pagautas lynas, anot prof. J. Virbicko, svėrė 4,5 kg, tačiau žvejams retokai užkimba didesnės negu 2- 2,5 kg žuvys. Gyvena jie nedideliais tuntais, o stambesni dažnai pasitaiko ir po vieną.

Lyno spalva priklauso nuo jo gyvenamosios vietos. Lynas smarkiai gleivėtas lyno kūnas pasižymi apvaliomis formomis, gana aukštas ir storas. Žvynai labai smulkūs, tvirtai laikosi odoje. Žiotys nedidelės, kampuose turi po trumputį ūselį. Pelekų galai apvalūs. Nugara dažniausiai tamsiai žalia, šonai žalsvai rudi. Labai uždurpėjusių tvenkinių lynai kartais būna beveik juodi. Užauga net iki 60 cm ilgio ir kartais iki 7,5 kg svorio. Lynas gyvena Europoje, išskyrus vandens baseinus, priklausančius Arkties vandenynui. Lietuvoje lynų tarpsta dumblėtu dugnu stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse. Deguonies atžvilgiu nelabai reiklus, todėl gyvena ir tokiuose ežeruose, kur kitos žuvys žiemą nutrokšta. Aplamai lynas yra mažai paslanki žuvis ir toli nemigruoja, t. y. tipinga dugninė žuvis. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia povandeninių augalų tankynėse, besirausdami dumble. Iš savo slėptuvių išeina tik sutemus, nes vengia stipresnės šviesos, išskyrus neršto periodą, ir vandens baseine būna beveik nepastebimi.

Lynai neršia vėlai - birželio-liepos mėnesį ant vandens augalų, kai vanduo įšyla iki 19-20 °C. Dauguma kitų žuvų tuo laiku jau būna išneršusios. Jaunos žuvys retai palieka žolių sąžalynus. Jos minta planktonu, o paaugusios - daugiausia vėžiagyviais, lervomis, dėlėmis, apsiuvomis ir sliekais, tačiau neatsisako ir augalinio maisto. Ypač mėgsta uodų trūklių lervas.

Lynas meškeriojamas plūdine meškere. Masalas – sliekai, uodų lervos, duona ir kt. Masalas turi gulėti dugne, o jeigu dugne yra labai daug dumblo, kuriame jis gali nugrimzti, turi kabėti prie pat dugno. Jeigu dugnas yra švarus, t. y. nėra dumblo ir augalų, tada lyną patartina jaukinti. Jauku naudojama 1 – 2 cm dydžio slieko gabaliukai, uodų lervos, virtos bulvės, duona. Meškeriojant masalu gali būti sliekas arba uodo lerva. Patartina meškerioti vienu metu keliomis meškerėmis su skirtingais masalais.

Ežeruose ir tvenkiniuose lynas pradedamas žvejoti pavasarį, ištirpus ledui, o upėse – nuslūgus ir praskaidrėjus vandeniui. Kylant vandens temperatūrai, lynas dažniausiai būna tarp želiančių vandeninių augalų. Šiuo metu jis gerai kimba ant slieko ar uodų lervų. Prieš nerštą kimba blogiau, bet po jo – vėl gerai, tačiau trumpą laiką būna godus. Vasaros viduryje visiškai nekimba, o pradeda kibti maždaug apie rugpjūčio vidurį ir gerai kimba iki rudens. Geriausia gaudyti balandžio ir rugsėjo mėnesiais. Lynas intensyviai kimba ryte – nuo saulės patekėjimo iki 10 – 11 val, taip pat ir vakare – prieš saulėlydį. Lynas gyvena ežeruose, tvenkiniuose, ramiuose upių užtakiuose, senvagėse, kur yra daug įvairių augalų ir dumblo.

Lynas meškeriojamas netoli nuo kranto tarp augalų, 1 – 2 m gylyje. Labai gera meškerioti tose vietose, kuriose lynas maitinasi – nenutrūkstama virtinė vandenyje kylančių dujų burbulų dažnai rodo, kad toje vietoje, dumble, rausiasi, ieškodamas maisto, lynas.