Daugelis žvejų, išgirdę terminą "boloniška meškerė", toliau nė nebando gilintis į reikalo esmę, nors perdėtai kilmingas žodžių junginys europietiškoje žūklės terminologijoje reiškia tai, ką mes lietuviškai esame įpratę vadinti palaidyne meškere. Tad nekreipkite dėmesio, jei kas reikia nereikia kalbon įterpia žodeliuką "bolonkė", nes kalba eina apie žūklę srovėje.
Plūdės ir srovės sąveika meškeriotojui teikia daug galimybių aptikti žuvis dideliuose plotuose ir nuplukdyti masalą ten, kur žuvys natūraliai maitinasi. Žūklės palaidyne meškere principas paremtas praktiniu pastebėjimu, kad visos žuvys mieliau domisi judančiu masalu nei gulinčiu ant dugno. Karšis šliaužiantį dugnu masalą griebia godžiai ir nedvejodamas, plaukiantį pačia padugne masalą stveria stambios kuojos. Meknė visada renkasi masalą, plaukiantį 20-70 cm nuo dugno, strepetys ir ešerys čiumpa masalą kai tasai juda per 5-10 cm virš dugno. Žvejoti palaidyne galima tiek jaukinant, tiek nejaukinant žuvis, tačiau pirmasis būdas – sėkmingesnis.

Žūklė palaidyne smagi pirmiausia todėl, kad atvykus į žūklavietę jai galima greitai pasirengti. Kadangi "boloniški" meškerykočiai daugiausia teleskopiniai, tereikia sumontuoti kotą ir ant kabliuko užverti masalą. Na, o jei žūklavietė nepažįstama, patartina iš pradžių išsimatuoti gylį ir pasirinkti žūklės plotą ties gelmėn besileidžiančiu šlaiteliu. Kai dugnas daugmaž lygus, sakysim kanale, patartina plūdurėliu ar plūdele pasižymėti vietą, kur bus suleistas jaukas, kad paprasčiau būtų pataikyti į žuvų susitelkimo zoną. Palaidynei meškerei silpnoje ir vidutinėje srovėje naudojami šratelio formos gramzdukai, stiprioje srovėje galima naudoti ir slyvutės tipo svarelį. Pavadėlis rišamas ilgas – 30, kartais 40-50 cm. Svarelis turi plaukti per porą centimetrų virš dugno, tiesa, kartais, kai srovė stiproka, jis gali ir vos vos liesti dugną – masalas neplauks pernelyg greitai. Plūdės keliamosios galios ir svarelio svorio santykis pageidautinas toks, kad plūdė plauktų du trečdalius panirusi. Tada ji operatyviau signalizuoja apie kibimą. Srovėje žuvys kimba energingai ir netgi karšis staigiai guldo plūdę. Žūklei palaidyne meškere naudojamos plūdės su antenomis ir be antenų. Pastarosios, praktikų nuomone, labiau tinka žvejoti greitoje tėkmėje, o pirmosios (daugiausia lašo arba slyvos formos) ten, kur tėkmė lėtesnė. "Boloniniai" meškerykočiai ilgi (5-8 m.), nes plūdę tenka leisti pasroviui net 50 ir daugiau metrų, o per tokį atstumą trumpu meškerykočiu sunku pakirsti žuvį. Antra, valas tarp plūdės ir meškerykočio nuolat turi būti įtemtas, kad kibimo momentu galima būtų operatyviau pakirsti.