Didelių žūvų tvenkinys

Sekmadienis, 02 Rugsėjis 2012 17:41

Parašė siaipzvejys

Rūkas gaubė visą tvenkinį. Nors prie vandens buvom apie 7 ryto, bet jo krantų per miglą nesimatė. Įsitaisėme 7 sektoriuje. Mūsų buvo vos 3 žvejai, tai pilnai tilpome su savo meškerėmis. Su manim atšvęsti zvejams.lt  gimtadienio atvyko portalo zvejams.lt aktyvūs nariai Bertuletas (Saulius) ir Zanelis (Žanas).  Registravosi daugiau nei dešimtis, bet atėjus laikui, kam darbai, kam kiti rūpesčiai sutrukdė susimatyti ir žuvis pavaikyti.

Žinant, kad šiame telkinyje, žvejai yra išlepinę žuvį  brangiais, kvapniais, spalvotais, įvairiausių frakcijų jaukais, nutarėm užsimaišyti ypač paprastus, bet puikiai dirbančius Kauno  ir Kėdainių gamyklų jaukus.  Iš namuose turimų atsargų pasiėmiau Kauno grūdų universalų su medaus ir vanilės kvapu, kurio sudėtyje yra kukurūzai, saulėgrąžų rupiniai, kviečiai, žirniai, įvairūs kepiniai, grūdinės kultūros ir minėtos kvapniosios medžiagos. Šio jauko trūkumas, kad pastovėjęs kelias valandas ir pradžiūvęs, sunkiai limpa ir jauko konteineriui atsimušus į vandenį, jauko kamuolys subyrėdavo. Sprendimų šiai problemai būtų keletas - naudoti jaukui klijus arba ruoštis mažesnėmis porcijomis. Kvapas mišinio neutralus. Nestipriai jautėsi vanilė ir medus ir gan  gerai kontrastavo saulėgrąža. Kėdainių grūdų jaukas buvo su salyklu ir kepintomis kanapėmis. Duonos kvapo. Šis jaukas žuvims iš augalinės kilmės baltyminių žaliavų, duonos ir pyrago gaminių, grūdų produktų. Jame yra ir žemės riešutų. Kvapas aiškus, ryškus – duonos. Šis jaukas skirtingai, nei Kauno išlaikė sulipimą visą žūklės laikotarpį apie 10 valandų, bet neįvertinome, kad po kelių valandų jauko pastovėjimo kibire, kanapės pradžiuvo ir sumetus jauką į vandenį, jos greitai pakildavo į vandens paviršių. Kas ženkliai mažino šio jauko efektyvumą. Sprendimas ateičiai –  reikia ruoštis ne daugiau, nei tau reiks dviem valandom žūklės. Kol jaukai buvo šviežiai suruošti, Kėdainių grūdų mišinys labiau pasiteisino Punios tvenkinyje, nei Kauno. O dingstant kanapėm iš Kėdainio mišinio, Kauno grūdai ir toliau sėkmingai traukė mums žuvį į mūsų žūklės vietą. Tik jau išeiga buvo ženkliai didesnė.

Pirmi meškerių užmetimai ir ilgai laukti nereikėjo. Karšiai mūsų jaukus puolė godžiai, tai vos spėjom juos traukti į krantą. Visi standartinio dydžio iki kilogramo, o jei tiksliau, tai kibo mums apie 600 - 800 gramus svorio. Anot Kęstučio, šiame tvenkinyje plaukioja ir gražuolių, kurių svoris apie 3 kilogramus. Smagiausia juos traukti žiemą iš po ledo su avižėle. Kiek pasiguodė tvenkinio šeimininkas, kad šios atrakcijos dar nespėjo pamėgti žvejai ir dažnai tvenkinio ledą čia trina tik vyraujantys vėjai.

Kibo čia ir puikūs karosai. Visi tokie stambūs. Kažkada šis tvenkinys buvo karosų rojus. Kęstutis pasakojo, kad prieš jam pertvarkant šį telkinį, čia tik karosai ir dominavo. Gylis nedidelis ir buvo uždumblėjęs. Nusausinus, teko net pusę metro dumblo išstumdyti. Anot šeimininko, čia plaukioja ne tik šamai, kurio vieno svoris apie 25 kilogramus, bet ir daug lydekų, kurių svoris dažnai perlipa 5 kilogramus. Šias lydekas galima čia gaudyti tik su negyva žuvele.  Anksčiau leisdavo ir blizgiauti, bet traukiamieji masalai sužeisdavo didžiuosius karpius. Dėl jų ramybės ir nutarta keisti aštriadančių žūklės būdą. Karosus sugavome ir dugnine, ir plūdine meškere.

Palei tvenkinio žolynus paleidus su plūdine meškere kukurūzus, juos mikliai čiupo nedideli lynukai. Apie 100 – 200 gramų. Įdienojus ir lynukų svoriai padidėjo. O tvenkinio viduryje mūsų masalu susigundė ir gražuolis kilograminis lynas. Gaila, kad traukti reikėjo su karpiniu kotu, tai traukimo grožio nebuvo tiek daug. Bet pats laimikis neleido liūdėti. Visada smagu rankose laikyti spurdantį lyną ir dar smagiau, kai jį reikia atgal paleisti.

Paklausite, o kur, kur karpiai ??? Buvo ir jie. Mums užkibo viso keturi. Sugebėjome realizuoti tik vieną. Gudrūs žabalčiai! Tvenkinio viduryje yra sudėlioti markeriai, kurie padeda orientuotis, kur sektoriaus ribos, kur užsimesti masalą ir panašiai. Tai va, karpiui užkibus, anie dumia iškarto link markerių, ten pakabindami nelaimingo žvejo sistemą. Taip ties tais žymekliais ir praradome net dvi sistemėles. Nepadėjo ir tai, kad išgelbėti jas, su meškere apėjome telkinį iš kitos pusės ... Vienas rytinis karpis, Zaneliui pritraukus jį iki kranto, bet neatleidus ritės stabdžiui, padarė valui pokšt. Bet su sekančiu, veiksmas vyko kaip iš natų. Be klaidos. „Paršelis“, kuris svėrė net 10 kilogramų, vos tilpo mums į graibštą. Traukiant jį iš vandens, net graibšto kotas susilankstė. O kiek emocijų, kiek džiaugsmo! Šalia mūsų kaimynai, kurie specializuojasi karpių žūklėje, per dienos žūklę ištraukė daugiau nei 100 kg. karpių. Svoriai buvo įvairūs ir 12, ir 14,5 ir net 15 kilogramų. Bet pačio didžiausio (pasak savininko, beveik 19 kg.), plaukiojančio šitam tvenkinyje, anie nesugavo. Tai todėl net ir su tokiais įspūdingais mūsų akims žiūrint laimikiais net nesipaveikslavo. Sugavo, pasvėrė, žaizdeles patepė karpiams vaistais ir iškarto paleido. Čia jų tiek, kad tikrai kam prie širdies dideli karpiai, sugausite iki valiai.

Mane, kiek nustebino, kad žvejų čia kiek ir mažokai, o  žuvies labai daug. Kainos nedidelės. Atstumas nuo Vilniaus ir Kauno vos 70 km, o nuo Alytaus dar mažiau. Pramoga nenusakoma. O kas neturi meškerės, nemoka susirišti, čia viską gaus. Galiu drąsiai pasakyti, kad žuvį sugaus ir tie, kas to net nemoka.