BESIRUOšIANTIEMS žVEJOTI NORVEGIJOJE

Noriu pasidalinti mintimis apie praėjusios vasaros žvejybą Norvegijoje. Ne tiek kiek apie žvejybą, kiek perspėti važiuojančius, kad nepriimtų į kompaniją vieno asmens. Arba, kad nevažiuotų su kompanija, kurioje yra šis asmuo...

Viskas prasidėjo, aną pavasarį, kai man pasiūlė laisvą vietą ekipaže. Juolab,  kad žmogus, kuris pasiūlė, manau nė pats nenutuokė apie nuotykius, kurie mūsų laukė kelionėje.

Taigi, man davė to piliečio el paštą, su juo susisiekiau, tas pasakė, kad pervesčiau pinigėlius (pradinį įnašą) 250 eurų. Ką ir padariau. Sakė, kad viskas bus užsakyta, maistas nupirktas, automobilis išnuomotas, bilietai į keltą nupirkti, sodyba Norvegijoje užsakyta. Išplaukti į Stokholmą turėjome iš Ventspilio.  Atėjo išvažiavimo diena. Jie iš Vilniaus atvyko, mane pasiėmė ir... prasidėjo.

Pirmiausia, kai jie atvažiavo, pamačiau, kad tas „organizatorius“ sėdi už vairo, bet jis yra visiškas invalidas.. nei pastovi, nei paeina. Na, visokių gi žmonių pasitaiko, bet jei tu esi ligonis – nesėsk už vairo. Aš iš karto kategoriškai pasakiau, kad jei tas pilietis vairuoja – aš nevažiuosiu. Orientacijos jokios, pusiausvyros nelaiko, vos pastovi. Jis visiškas invalidas. Neįsivaizduoju, kaip ir kas jam išdavė teises? Na, pasijungiau navigatorių (buvau dėl visa pikto pasiėmęs). Tas ir klausia – ar žinai, kur važiuoji? Na, į Ventspilį navigatorius nuves, - sakau. Nuvykome į uostą be jokių nuotykių. Sėdome į laivą. Ryte jau Stokholme. Tas invalidas įsikirto į vairą ir nė iš vietos. Na, galvoju – iki pirmo sustojimo gal neužmuš.  Sustojome aikštelėje pavalgyti, sakau – tu pilieti, nebevairuosi, vairuosime pasikeisdami kiti, bet ne tu. Sėdau už vairo, klausiu, kur važiuojame, pasakyk, reikia navigatorių nusistatyti. Tai tas ir sako – adresą namie palikau. Tai žemėlapį duok – neturiu.  Na, žinau, kad į Trondheimo pusę reikia važiuoti. Jau artėja sankryža, kur kelias šakojasi, žinau, kad reikia važiuoti kairiau, klausiu vėl – pasakyk adresą. Tai tas vėl sako – palikau namie, žinau tik sodybos pavadinimą, nusistatyk navigatorių pagal sodybą.  ???????? taigi teko nuvažiuoti apie 300 km lanką, kol galų gale pasibaigė  kelias ir teko keltis keltu. Na, gerai, kad vienas iš komandos yra buvęs kažkada tame miestelyje, tai bendromis pastangomis šiaip taip nusigaoime į vietą. Įsikūrėme lyg ir neblogai. Ryte kilome ir jau plauksime. 2 kateriai paruošti kaip ir žadėta. Mes trise į vieną katerį, tas su sūnumi  į kitą jau lips. Sodybos šeimininkas pamatęs jo stovį pasakė, kad tu nevairuosi katerio, nes nepastovi ant kojų. O tas užsispyrė – plauksiu ir gana. Na šeimininkui paliko depozitą už draudimą ir išplaukė. Kaip jam ten sekėsi plaukti nežinau, nemačiau. Grįžome iš žvejybos – vieni žuvį tvarkyti, kiti valgyti daryti, treti indus plauti... kaip priimta. Tas pilietis – niekur nedalyvauja, nieko nedirba, niekam nepadeda. Ir taip visos viešnagės metu. Vieną dieną –žiūrime parplaukia ir buksyru parsitempia guminę valtį. Sako, radau jūroje. Tai gal žmogus panardyti išplaukė, povandenine žūkle, - sakau. Naras iškyla – valties nebėra. Gal ir tokia situacija pasitaikyti, - sakau. Na, ką dabar daryti, jau prisidirbo, matau. Nuėjome pas sodybos šeimininką, pasakėme, kad rado valtį, tegul praneša kur reikia. Šeimininkas taip ir padarė. Po keletos dienų, jau reikia važiuoti namo tas ir sako – aš pasiimu tą valtį , parsivešiu namo į Lietuvą. Na, sakau, kaip nori, bet tada tau reikės važiuoti be mūsų. Dar sustabdys policija – iš kur valtis?????? (valtis tai su Norvegiškais numeriais). Na važiuojant namo paaiškėja, kas keltas į Ventspilį ne ryt ryte, o poryt. Oras +30 Stokholme. Žuviai galas. Važiuojant namo šovė į galvą mintis, gal jis turi telefono numerį agento kai pirko bilietus. Pasirodė, kad turi. Tada agentas ir sako, tuoj susisieksiu, gal yra bilietų ryt rytui. Nereikės visą parą sėdėti uoste. Bilietai  yra, pasirodo, bet  reikia primokėti papildomai kiekvienam po 50 eurų už perėklimą datos. Na, tiek to, ką jau bepadarysi. Nuvykome į uostą   laiku. Į kasą jis nuropojo vienas. Grįžo – bilietus pakeičiau, atseit. Į keltą mus priėmė, parvykome į Lietuvą visa para anksčiau.

Kai po kelionės paprašiau  atsiusti bilietų pirkimo sutartį – neatsiuntė, neaišku kiek mokėjo už bilietus, kiek mokėjo už  maistą, kiek mokėjo už nuomojamą automobilį. O ir priemoka už bilietus taip pat , pasirodo, yra dvejopa. Jei keltas buvo tos pačios kompanijos, su kuria turėjome grįžti – priemoka turėjo būti tik 5 eurai. Juolab, kad pusė kelto buvo tuščia. Paklausiau jo, kiek kainavo kelionė – pasakė, kad „apie šešis šimtus su trupučiu“. Bet aš išleidau dviem šimtais daugiau, nes visos kelionės metu kurą pirkau aš ir viską registravau į žurnalą, kurį vežiojomės mašinoje

Tai va, mieli žvejai... jei teks kada važiuoti į Norvegiją ir kompanijoje bus Rolandas Čėsna – nevažiuokite su juo. Jis yra „NRG PRO“ UAB direktorius , prieš kurį laiką buvęs Lietuvos ryto krepšinio treneris. Vargas tiems , su kuo jis dirba. Nenorėčiau daugiau būti su juo vienoje kompanijoje niekada.

Rolandai, man esi skolingas apie 200 eurų, juos turėtumei pervesti į mano sąskaitą kaip skolą.

Nelinkiu tau nieko gero gyvenime, nes tokie tipai, kaip tu – nieko gero ir nenusipelno

Ąš čia dar ne viską papasakojau apie jį. O visa istorija patalpinta į žvejoklį – gimtadienio proga.....